"Vakarų ekspresas". 1992 05 30 ir 06 01

"Pirtis - daug kam šis žodis asocijuojasi su savaitgaliu ir linksma nuotaika. Bet yra klaipėdiečių, ir ne taip jau mažai, kuriems pirtis - vienintelė vieta, kur galima žmoniškai išsiprausti. Tik štai iš keturių miesto pirčių dvi uždaromos, o likusiose vienam žmogui reikia mokėti po 25 rublius už beveik natūralios reikmės patenkinimą. Žmonėms kyla rimtų problemų. Kai kurie įtaresni pirčių lankytojai tame mato net kenkimą Lietuvos valstybei ir sabotažą", - padėtį miesto viešojo prausimosi sektoriuje, tiksliau, šviesaus atminimo "Rasos" buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, prieš 25 metus apibūdino VE.

Valdimiras Kruteliovas, kombinato direktorius, prašė nekaltinti įmonės dėl dviejų pirčių uždarymo.

"Toks buvo mero potvarkis ir kaltinti "Rasos" kolektyvą antivalstybine veikla neverta. Tos pirtys, ko gero, jau kitą mėnesį bus įtrauktos į privatizacijos biuletenį. Mes jų išlaikyti nebesugebam", - tada sakė jis.

Kas sako, kad istorija eina tiese, o ne spirale?

Stebuklinga loterija

Kita vertus, yra dalykų, kurie laiko keliu eina būtent tiese. Pavyzdžiui, gimtadieniai. 1992-aisiais Klaipėda ruošėsi paminėti savo 740-ąją gimimo dieną. Už 3 milijonus rublių. Šventės organizacinis komitetas, vadovaujamas miesto mero Benedikto Petrausko (dabar - vienos iš uosto įmonių vienas iš vadovų) ir šventės vyr. režisieriaus Artūro Šulco (dabar, jei tikėtume opozicija, vyr. režisierius merijoje), buvo sumanęs daug renginių.

Tai - ir mokslinės konferencijos, ir (oho, kaip originalu!) vaikų piešinių konkursas Jūrų muziejuje, ir Kalvystės muziejaus atidarymas (beje, lygiai po ketvirčio amžiaus jo įkūrėjas Dionyzas Varkalis pripažintas Lietuvos 2017 metų muziejininku). Viltasi, kad "daugelį klaipėdiečių ir svečių turėtų pradžiuginti "Estrados žvaigždžių paradas", kuriame dalyvaus visų kartų solistai - klaipėdiečiai (Nelė Paltinienė - taip pat)".

Dar turėjo būti dailininkų grupės "Prarastoji karta" Smiltynės paplūdimyje rengiama tarptautinė paroda "Žaidimai smėlyje" (dabar ir tą grupę, ir pačią parodą galime drąsiai vadinti legendine), aviacijos šventė ir galiūnų konkursas, jubiliejaus proga planuota išleisti spalvotą fotoalbumą apie Klaipėdą.

Tačiau "vinis" turėjo būti ne koks nors konkretus renginys, o ... loterija. Kai kurie jos prizai puikiai atspindi tuometinį laikmetį ir varganą žmonių buitį - pvz., elektros prekės ir baldai, tačiau pagrindiniai prizai tiesiog pribloškia - 2 butai!

"Bilieto kaina numatyta apie 50 rb, tačiau gali kilti iki 100 rb. Infliacija", - paaiškino dienraštis.

Apie paklaikusią kumelę

Nepaisydami infliacijos, apgailėtinos ar atvirkščiai - šveicariškai pavydėtinos - ekonominės padėties, uždaromų ar atidaromų pirčių, laiko tiese eina ir keturi metų laikai. Todėl natūralu, kad gegužės antroje pusėje jau gyvenama vasaros laukimu. Juo gyveno ir Gintaras Vaičekauskas, pabandęs apžvelgti artėjantį vasaros sezoną ir miestiečiams patarti, kur geriau lankytis ir kokių poilsiavimo zonų ar pramogų vengti.

Viena iš pastarųjų apibūdintas pasivažinėjimas karietomis Smiltynėje. Priežastis - kraupi vienos kumelės elgesio istorija.

"Su arkliais atsargiai. Gegužės 16 d. su UAB "Gija" arkliais (-ėm) nutiko, sakyčiau, neeilinis nutikimas. Kumelė tempė ištaigingą karietą su 5 keleiviais (tarp jų - 1 vokietis ir 2 vaikai) jachtklubo link. Kumelė jauna, išsigando jachtos stiebo. Tai pasileido zovada. Iš pradžių iškrito pats vadeliotojas, po to - abudu vaikai. O kumelė lekia toliau. Išriedėjus karietai į plentą Klaipėda-Nida, likę joje žmonės bandė gelbėtis šokdami iš jos lauk. Pasekmės šio nuotykio tokios: daug išnarintų kojų...

Kumelė, paklaikusi nuo savo elgesio, pabėgo į mišką. Surado. Vėl įkinkė. Tai ta kumelė (kurios vardo redakcijai nustatyti nepavyko) kitą sykį išsigando "Mukrano" ir puolė su visais keleiviais karietoje į Kuršių marias. Gerai, kad vežimas atsitrenkė į aukštą bortą (šlovė projektuotojams). Tai kumelei nieko neliko, kaip tik ištrūkti iš ienų ir šokti į vandenį. Bet paplaukusi kokius 100 metrų, nutarė nevargti ir grįžo pas šeimininką (iš liudytojų parodymų)", - nesėkmingą vienos kumelės gyvenimo dieną aprašė autorius.

Ir priminė, kad pavojingiausia maudytis yra Melnragėje.

"Veikia kažkokios srovės, kaitaliojasi gylis, atsiranda duobės. Ir vis dėlto didžiausia tragedija pernai įvyko Smiltynėje. Nuskendo 13 ir 14 metų sesutės telšietės. Tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių nuskendo iš armijos grįžęs kareivis. Pirmojoje Melnragėje nuskendo išgėręs. Giruliuose nelaimių nebuvo."

Tarkavo "organą"

Dar apie laiko tėkmę. Pasirodo, jis bejėgis prieš valdančiųjų kvailumą. Kad ir kiek gyvenimas bėgtų į priekį, tie, kurie atsiduria (beje, ne be mūsų pastangų) valdžioje, tiesiog užmuša savo bukumu. Kaip dabartinė dauguma Seime, taip prieš 25 metus tokie buvo kai kurie Klaipėdos miesto tarybos deputatai.

Taigi, kaip ir dabar valstiečiai Seime, taip ir tada tie deputatai mieste užsimojo prieš laisvą spaudą, laisvą mintį ir laisvą žodį. Jie prisiminė, kad formaliai "Klaipėdos" laikraštis yra miesto Valdybos "organas" (čia kabučių gal vis dėlto reikia - dėl padorumo), o to "organo" žurnalistai rašo ne tai, ko nori deputatai.

"Antanas Barusevičius tiesiai šviesiai paklausė: "Mes laikraščio šeimininkai, ar ne? Jeigu taip, <...> mūsų samdomi žurnalistai turi išreikšti mūsų poziciją." Jam antrino ir Jurgis Vileniškis, kuris, įsikibęs į vieno redaktoriaus pavaduotojo Valdemaro Puodžiūno politinio straipsnio citatą, su žemėmis maišė ir visom nuodėmėm kaltino visus redakcijoje dirbančius buvusius komunistus. Gediminas Soraka, Dionyzas Varkalis nieko nelaukdami griebėsi redakcijos kadrų politikos: kuo greičiau atleisti abu pavaduotojus V. Puodžiūną ir Romualdą Norkų. <...>

Kažkam pasiūlius privatizuoti laikraštį, į tribūną nuskubėjo D. Varkalis ir retoriškai šūktelėjo: "Ką mes darysime be laikraščio? Mes jau "Lietuvos aidą" prarandame. "Klaipėda" negali likti LDDP laikraščiu, jis yra Savivaldybės. Jeigu neatsikratysite abiejų pavaduotojų, spręsime jūsų, Stanevičiau, klausimą", - grasinimą tuometiniam "Klaipėdos" redaktoriui Antanui Stanevičiui aprašė posėdį stebėję VE žurnalistai. Ir nusistebėjo: "Štai taip! Nei daugiau, nei mažiau. Kuo ne 1980-ieji?"

"Paguodė tai, kad yra dar blaiviai mąstančių deputatų. Leonas Makūnas paragino deputatus neieškoti "Klaipėdos" redakcijos kolektyve nepriklausomybės priešų. Jonas Tatoris pasiūlė laikraštį depolitizuoti. Aleksandras Žalys sakė, kad deputatai, spręsdami šį klausimą, remtųsi įstatymu, o ne savininkiškumo pozicija. Aleksas Pašilis visų klausė, ar klaipėdiečiai kvailesni už deputatus ir neatrinks grūdų nuo pelų?"

Taigi. Ir jei grįžtumėm į šiandieną, pamatytumėm, kad noras mokyti gyventi kitus, nurodinėti, kiek, kaip ir ką jie turi daryti, yra neužmušamas. Praėję 25 metai idiotų visiškai nepaveikė...