"Vakarų ekspresas". 1992 05 02 ir 05

"Tėveliams rūpi..." - tokia daugtaškiu paženklinta rubrika buvo skirta Edo Vaičkaus opusui "Studento Vinco diena". Autorius dievagojosi, kad su studentu Vincu praleido visą dieną - nuo pat ryto. O rytas Vincui buvo sunkus.

Diena su Vincu

"Iš karto supratau, kad studentas Vincas yra tikras studentas... Vincas ne tik kad buvo geras studentas, bet ir išgerdavo alaus... studentišką kiekį. Tai matyti pirmoje nuotraukoje. Tą rytą mums įėjus į Vinco kambarį "barake" jis paalėjusiomis akimis bandė suvokti, kas čia vyksta, iš kur čia žmonės, kas jų giminės. Tik po gero pusvalandžio studentas Vincas suprato, kad jis yra studentas, ir per tuščius butelius pabandė išlipti iš lovos. Buteliai parvirto ir linksmai pradėjo voliotis po kambarį. Vincas beveik be koordinacijos ant dantų šepetuko užsitepė riebų sluoksnį skutimosi kremo ir kažkodėl nuėjo į tualetą. Jau maniau - kiš galvą į tą...

Bet Vincas buvo vyras ir, atrodo, sveikas protas ir apysveikė nuovoka pradėjo grįžti galvon. Paalėjusios akys suapvalėjo. Nuo akinių, aišku, suapvalėjo. Ir pasidarė netgi geros ir protingos. Na, su akiniais Vincas įgavo tą žavų apdangalą, tautoje inteligencija vadinamą. O kur dar knygos rankoje, krepšys per petį ir šalikas, kokių 7 metrų ilgio."

Nusekė Vaičkus Vincą į paskaitas. Tądien Vincas į paskaitą nepavėlavo - pakliuvo tiesiai į trečią paskaitą, todėl ir nepavėlavo, paaiškino autorius. Bet ten jis (studentas) ilgai neužsibuvo, nes patraukė į valgyklą. Bekramtant "kažką sunkiai nusakomo, bet aiškiai mėsiško", į Vinco galvą pradėjo lįsti vis niūresnės mintys, todėl jis nutarė, kad tai dienai paskaitų užteks. Ir patraukė... Na, aišku, alaus.

Autorius, supratęs, kad išgąsdino tėvelius, suskubo juos raminti: "Ne visos dienos tokios! Žinokite, yra viena auksinė taisyklė: kuo greičiau studentas panelėms, dešrelėms ir alui išleis pinigus, tuo greičiau jis pradės mokytis. Ir gal netgi geriau mokytis..."

Nepulsime atskleisti visų laikraštinės darbo virtuvės paslapčių, bet dabar, praėjus 25 metams (savotiškas senaties terminas), galime pasidalinti įtarimais, kad šis fotoreportažas buvo "feikinis". Netikras. Tokiems įtarimams yra rimtų prielaidų. Bet viena aišku - nebuvo būtina su studentu praleisti visą dieną, kad tai parašytum. Galėjai šį tekstą sukurti tiesiog prisiminęs savo vakarykštę dieną. Jei tik pavyktų prisiminti...

Pareiškimas redakcijai

Šiaip ar taip, galime garantuoti, kad beveik 97 proc. skaitytojų tuo reportažu apie Vincą patikėjo. Pirma - žmonės tada buvo mažiau kritiški laikraščių ir žiniasklaidos apskritai turiniui. Antra - jiems, ką tik palikusiems totalitarinę sistemą, su humoro jausmu buvo prastai.

Tą įrodo ir miesto Tarybos narių pareiškimas VE redakcijai.

"Prasimanymų ir apkalbų apogėjų pasiekė "Vakarų ekspreso" laikraštis. Š. m. kovo 31 dieną jame pasirodė rašinys "Kalvio Dionyzo teisybė", kurį parašė pats redaktorius G. Tomkus. Straipsnyje išreikštas hipertrofuotas cinizmas parodo, kad redaktoriui yra visiškai svetimos moralės ir etikos normos. Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos miesto tarybos deputatai, smerkdami šį "Vakarų ekspreso" straipsnį, manome, kad laisva spauda turi būti skirta ne žmonių supriešinimui, o visų mūsų jėgų sujungimui ir santarvei", - pareiškė 21 politikas, dauguma jų, beje, dešinieji.

Hmmm... O mes kažkodėl galvojome, kad laisva spauda skirta reikšti skirtingas nuomones. Tiek to, ne čia esmė. Kai pagalvoji, baisiausia yra tai, kad tie žmonės buvo valdžioje. Jie ne tik kad nesuprato "Kalvio Dionyzo teisybės" konteksto, bet net nesugebėjo perskaityti puslapio, kuriame ta humoreska buvo, pavadinimo. O ten buvo juodu ant balto parašyta: "Humoro ekspresas."

Maža to - "Dionyzo teisybė" buvo išspausdinta ne kovo 31-ąją, o balandžio 1-ąją, dieną, per kurią net sovietmečiu nebuvo draudžiama juokauti. To deputatai irgi nepastebėjo.

Jeigu jie taip "nuodugniai" gilindavosi ir į miesto gyvenimą reglamentuojančius dokumentus... Vargas tokiam miestui ir jo žmonėms su tokiais veikėjais.

Tad vėlgi pasinaudosime senaties terminu ir paskelbsime pavardes tuometinių išrinktųjų, kurie, panašu, ne tik neturėjo nė kruopelės humoro jausmo, bet dar ir nemokėjo skaityti (o gal, beje, pasirašė tą pareiškimą jo net neperskaitę?): G. Soraka, R. Starkus, J. A. Liesis, A. Paškevičius, B. Launikonis, D. Kšanienė, J. Rimkus, A. Barusevičius, V. Zabukas, V. Lupeika, J. Vileniškis, A. Devėnas, R. Pelakauskas, V. Jakavičius, A. Premeneckas, A. Stankevičius, V. Gendvilas, L. Barauskas, V. Titovas, V. Pakalniškis, R. Tekutis.

Taupykit pinigus

Na, o pabaigoje - informacija, kurios jums gali prireikti. Patikėkite - valstiečiai ir žalieji, jei tik niekas jų nesustabdys, Lietuvoje dar pridarys tiek, kad tam tikrose gyvenimo srityse pasijusite blogiau nei tuo prakeiktu sovietmečiu. Pirmieji totalitarizmo daigai jau lenda ir juos labai nesunku pastebėti, jei tik nesate akli. Ir ateis laikas, kai net tie, kurie balsavo už tuos politinio paribio žaidėjus, susiims už galvos. Arba jau susiėmė.

Galime prognozuoti, kad kitas visiškai aklos - tokios, kuri vyksta dabar - kovos prieš alkoholį žingsnis bus blaivyklų atkūrimas. Tiems, kas gimė joms jau išnykus, priminsime, kad tai - įstaiga, į kurią veždavo priverstinai blaivytis išgėrusius asmenis.

Imdavo visus - ir tuos, kurie voliodavosi ant šaligatvio be sąmonės, ir tuos, kurie linksmai svyruodavo namo. Tiesiog važiuodavo lėtai tokia būda su grotomis ant langų per miestą ir čiupdavo visus, kurie sukeldavo nors menkiausią įtarimą. Turėdavai pinigų - galėdavai susimokėti, kad parvežtų namo. Neturėdavai - gabendavo į blaivyklą ir guldydavo. Jei ginčydavaisi - tiesiog pririšdavo prie lovos.

Ir net 1992-aisiais, kai dar egzistavo "medicininio išblavinimo įstaiga" - taip ji oficialiai vadinosi, VE nesuprato, kodėl taip reikia elgtis su žmonėmis:

"Nelabai suvokiu, kas įvardijama žodžiu "paslaugos". Gal kieta medinė lova, rytą suglamžyti ir purvini drabužiai, ir nei dušo, nei elementarios praustuvės. Tai kurgi, gerbiamieji, jūs čia įžvelgiate paslaugą? O mokestis už tas vadinamąsias paslaugas labai ir labai nemažas. Nuo š. m. vasario 1 d. miesto Tarybos sprendimu Nr. 9 nuspręsta:

1. Imti mokestį iš asmenų už išblaivinimą blaivykloje - 500 rb;

2. Jeigu asmuo pristatomas į namus blaivyklos transportu, tai jam kainuos 600 rb;

3. Jeigu neblaivaus asmens atvažiuos pasiimti artimieji, jis už suteiktas paslaugas sumokės 300 rb."

Taigi, ruoškitės...