"Vakarų ekspresas". 1992 04 30

Sprendžiant iš paskutinio 1992 metų balandžio mėnesio "Vakarų ekspreso" numerio, naftos bazė klaipėdiečius gąsdino labiau. Normalu - savi marškiniai arčiau kūno.

Įdomiausia tai, kad viename iš miesto Tarybos posėdžių deputatai nelabai suprato už ką (ar prieš ką) balsuoja, todėl tik per plauką, tiksliau, per porą balsų naujosios tos įmonės statybos vietos nepatvirtino Melnragėje.

"Disonansu nuskambėjo paskutiniai žodžiai: "Gelbėsime Girulių girią." Apsaugok Dieve nuo tokio gelbėjimo! Nuo tokio deputatų neatsakingumo, paviršutiniškumo ir Vyriausybės sprendimo, nenorinčiųjų suprasti, kad mes visi ir kiekvienas atskirai turime teisę į sveiką ir saugią aplinką, kad mes savo teisių neatsisakysime, priešingu atveju Nepriklausomybė mums netenka prasmės.

Norime pagaliau, kad Vyriausybė tai suprastų ir neverstų savo piliečių ir deputatų būti klapčiukais, neatimtų teisės būti mąstančiai, kuriančiais demokratinę, teisinę valstybę žmonėmis. Laikas nutraukti šį gėdingą spektaklį", - laiške dienraščiui savo požiūrį į išrinktuosius išdėstė žaliųjų aktyvistė Zita Daugintytė.

Deputatais pasipiktino ir miesto jaunimas, surengęs specialų žygį pajūriui ir Melnragės bei Girulių giriai gelbėti.

"Šiandien mes, Klaipėdos jaunimas, matome daug netvarkos, kuri mums kelia nerimą, priimama nemažai nutarimų ir sprendimų, kuriems mes nepritariame! Viena iš tokių baisiausių mūsų visų nelaimių yra sprendimas naftos eksperto terminalą statyti tarp melnragių arba Melnragėje. Už tai taip uoliai miesto deputatų sesijoje balsavo nemaža dalis mūsų deputatų - tik Dievo palaima pritrūko keleto balsų. <...> Reikalaujame atsakingas pareigas einančius dėdes ir tetas priimti protingus, ilgalaikius, įgyvendinamus sprendimus, kurie nekenktų mūsų sveikatai, nežalotų mūsų ateities, vestų prie geranoriškumo, sąžiningumo ir gerovės! Reikalaujame tiesos ir viešumo."

Norėjo būti išgirsti ir piketo prieš naftos įmonės plėtrą dalyviai. Jie taip pat atnešė "Vakarų ekspresui" savo pareiškimą.

"Lietuvos poreikiams užtenka tik naftos importo įmonės ir ją siūlome statyti tik Būtingės apylinkėse", - išdėstė protestuotojai.

Taip vėliau, žinia, ir buvo padaryta - įmonė pastatyta Būtingėje. O tais 1992-aisiais jau minėtoji Z. Daugintytė tokiu scenarijumi netikėjo.

"Netoli Būtingės puikuojasi poilsio namų kompleksas "Energetikas", pavieniai nameliai užkaltom langinėm. Čia poilsiauja ir poilsiaus Vilniaus ir Kauno ponai, kuriems nemalonus ir pavojingas šios "ekologiškai švarios ir modernios" įmonės tvaikas, o mes, klaipėdiečiai, per 200 tūkst. gyventojų, esame laikomi antrarūšiais žmonėmis, privalančiais prisiimti šį šlamštą", - sakė ji.

Taigi, su naftos įmone viskas baigėsi plius minus neblogai. Na, išskyrus tai, kad tas Būtingės terminalas nebepriklauso Lietuvai...

O kaip baigėsi su prezidentu? Kaip žinome iš istorijos, 1992 m. spalio 25 d., kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu, įvyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo - prezidento instituciją. Nuo to laiko prezidentų būta visokių - ir buvęs komunistas, ir JAV lietuvis, vieną, žemaitį pilotą, teko net pašalinti už labai neaiškius ryšius. Dabar prezidentas yra moteris.

Blogai tai ar gerai? Tegul kiekvienas sprendžia pats. Kaip ir 1992-aisiais, kai visi turėjo nuomonę apie tai, reikia mūsų parlamentinės demokratijos šaliai prezidento posto ar ne. Pavyzdžiui, klaipėdietis Alfonsas Jankantas, kurio požiūrį į tai prieš 25 metus paskelbė VE:

"Grupelė žmonių, nesuspėjusių gerai įsikurti naujos valdžios postuose, tikisi įsitaisyti prezidentūroje, todėl sukama referendumo karuselė. <...>

Valdžios vyrai nusprendė gudriai išprievartauti nuo visko atbukusius žmones. Visiems skaudus klausimas dėl sovietų armijos išvedimo turėtų traukte sutraukti Lietuvą mylinčius prie balsavimo urnų. Piliečiui į rankas bus įbruktas ir gudriai susuktas klausimas dėl prezidento institucijos. <...>

Vėlų vakarą nuo taksofono iki taksofono verkdama puldinėja jauna moteris, o aparatai akiplėšiškai išdraskyti - būtų prezidentas!..

Į Vilnių važiuoja pilni pilni traukiniai ir tušti tušti ekspres autobusai (mat autobusų bilietų kainos begėdiškai didelės) - būtų prezidentas!..

"Prie Miesto valdybos pastato vėl kažkas piketuoja (nei tai raudonieji, nei tai baltieji) - būtų prezidentas!..

Referendumo išvakarėse švarūs ir neseniai desovietizavęsi deputatai tautai apreikš, kad savo gretose aptikę dar keletą kagėbistų - reikia prezidento!.." - ironizavo publikacijos autorius. Ir paklausė, ar po dvejų metų baltas žirgas neįšuoliuos į NVS - Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, politinį darinį, tais laikais pakeitusį buvusią Sovietų Sąjungą.

Laimei, to neatsitiko.