"Vakarų ekspresas". 1992 04 02 ir 04

Diskusija dėl būsimojo terminalo vietos vyko jau pusantrų metų, ir suderinti visų pusių interesų vis nepavykdavo. Patys naftininkai norėjo, kad naujasis objektas atsirastų senojoje naftos eksporto įmonės vietoje, Vyriausybė nutarė, kad jį reikėtų statyti tarp Melnragių, tačiau tam priešinosi ir miesto vadovai, ir visuomenė.

Tad 1992-ųjų pavasarį tiksli terminalo vieta dar nebuvo žinoma. Aišku buvo tik tiek, kad toks terminalas buvo reikalingas šaliai - na, bent taip tikino Vyriausybė ir naftininkai, neneigė ir miesto valdžia. Tačiau įdomiausia, kad į statybas kviesta ir Rusija - šalis, nuo kurios energetinės priklausomybės ir stengtasi atsiriboti statant tą terminalą.

"Rusijai bus siūloma tapti kompanionais - negalima nutraukti ryšių su artimiausiu kaimynu, turinčiu naftos. Manoma, kad Rusijai bus pasiūlyta iki 20 proc. akcijų. Nereikia pulti skambinti pavojaus varpais, kad tai - grėsmė Lietuvos nepriklausomybei", - pažymėta konferencijoje.

O naftos eksporto įmonės generalinis direktorius Martinas Gusiatinas pridėjo: "Lietuvoje nėra naftos, o Rusija jos turi. Ekonomikoje, biznyje, visada bus ryšiai su Rusija. Biznyje kiekviena įmonė turi duoti pelno. Jei terminalą suvoksime vien tik kaip alternatyvų naftos gavimo kelią, Rusijai užsukus kranelius nieko gero iš to nebus. Nieko gero nebus ir tada, kai tų kranelių niekas neužsukinės, o terminalas stovės be darbo. Rusijos dalyvavimas, suinteresuotumas garantuos pastovų pelną, Respublikos aprūpinimą."

Štai taip. O dabar uždavinys antradienio vakarui - pabandykite į visa tai pažiūrėti per šiandieninę, 2017-ųjų prizmę...

Paskelbė karą VMI

Visi žino, kad pyktis su mokesčių inspektoriais nereikia. Kas dabar pasakys, ar tą žinojo ir "Vakarų ekspresą" leidžianti bendrovė "Mažoji Lietuva". Gal žinojo, bet, galime spėti, kantrybė neišlaikė, ir laikraštyje pasirodė straipsnis labai nedviprasmišku pavadinimu "Galandamas karo kirvis" - apie Valstybinę mokesčių inspekciją, Herkaus Manto gatvės 2-ajame name įsikūrusią žemiau VE redakcijos.

"<...> nežinia, kokia juoda katė perbėga kelią, bet Mokesčių inspekcija kaip įgelta beveik visą energiją eikvoja "Mažosios Lietuvos" bendrovės finansinei veiklai tirti. Galbūt ten, apačioje, kai kam neaišku, kad bendrovė, leidžianti "Mažąją Lietuvą" ir "Vakarų ekspresą", gali būti nuostolinga.

Pasirodo, gali. Jei negalėtų, vargu ar mes šiandien turėtume 2,5 milijono rublių skolos. Kainų lambada šėlsta, o iš prenumeratorių surinktų pinigų niekas neindeksuoja ir, matyt, nesiruošia.

Žinoma, ir mes - ne angelai. Mokesčių inspekcijai nė karto laiku nepateikėme balanso, už tai redaktoriai buvo nubausti nors ir nedidelėmis, bet vis dėlto piniginėmis baudomis. <...>

Mokesčių inspekcijos viršininkas Antanas Tamulis tvirtina, kad tai tik politika. Ir jis teisus. Paskendus instrukcijų kalnuose, svetimos bėdos tikrai tampa politika. Ir veltui mes jam bandėm priminti, kad yra įstatymo raidė, bet kartais verčiau laikytis įstatymo dvasios", - rėžė redakcija.

Tai buvo drąsu. Bet ir tai dar ne viskas. Žurnalistai iškėlė keletą versijų, kodėl mokesčių inspekcijos viršininkai jų taip nemėgsta:

"1. A. Tamulis mus tikrina, nes mes esame arčiausiai.

2. A. Tamulis mus tikrina, nes nori sąmoningai sužlugdyti mūsų bendrovės veiklą, kad mums bankrutavus galėtų užimti mūsų patalpas.

3. A. Tamulis nepasitiki savo pavaldiniais, nes patikrinimai seka patikrinimą, o tikrintojai keičiasi.

4. A. Tamulis nori mus išmokyti dirbti pagal naujus, nuolat vėluojančius įstatymus ir dažnai vienas kitam prieštaraujantį įstatymų išaiškinimą."

Maža to - A. Tamuliui iš tiesų paskelbė karą.

"Kadangi gerb. A. Tamulis abejoja mūsų kompetencija tvarkant finansinę veiklą (o labai labai norint visada galima prisikabinti, nes neklysta tas, kuris nedirba), mes taip pat abejojame A. Tamulio sugebėjimais. Jeigu Mokesčių inspekcija daugiau globos būtų skyrusi kitoms bendrovėms, miesto biudžetas, mūsų manymu, jau būtų prisipildęs įplaukomis. "Vakarų ekspresas" visus skaitytojus, galinčius suteikti informaciją apie A. Tamulio buvusią ir dabartinę veiklą, ragina atvykti į redakciją arba skambinti telefonu 16510. Dėkojame iš anksto."

Taip, tai buvo tikrai drąsu. Ir baigėsi gerai - "Vakarų ekspresas" išliko nesužlugdytas. O tai - svarbiausia.

"Ievą Simonaitytę" menant

O kai nesipyko su mokesčių inspekcija ir jos viršininku, VE žurnalistai domėjosi miesto gyvenimu. Pavyzdžiui, pasitiko po pusmetį trukusio reiso į Klaipėdą grįžusį laivą "Ieva Simonaitytė" ir pargabenusį 2,2 mln. žuvų konservų dėžučių, 1 044 tonas šaldytų žuvų, 200 tonų žuvų miltų ir apie 70 tonų taukų.

Įspūdingi skaičiai? O kaipgi! Bet laivo kapitonas Bronius Bikulčius buvo realistas ir, kalbėdamas apie ateitį, tarsi ir numatė liūdną šio Lietuvos žvejybos laivyno milžino likimą.

"Aš galiu tvirtinti, kad tokie laivai, kaip "Ieva Simonaitytė", greitai bus nuostolingi. Anksčiau, kai dėl kuro jokių problemų nebuvo, dirbom. Dabar, kai reikės kurą pirkti už valiutą, mūsų laivas bus nuostolingas", - teigė jis.

Šiandien galime konstatuoti, kad "Ieva Simonaitytė" nuskendo kartu su visa valstybine žvejybos įmone "Jūra", kuriai ir priklausė. Menko supratimo ir neaiškių sugebėjimų tipai įmonės taip ir nesugebėjo išplukdyti per laisvosios rinkos vandenis, ir dar visai nesena, 1990-aisiais pastatyta 121 metro ilgio "Ieva Simonaitytė" buvo parduota Pietų Afrikos Respublikos verslininkams. Čia, pervadinta į "Dykumos deimantą" ("Desert Diamond"), tapo didžiausiu žvejybiniu laivu, registruotu Keiptaune.