"Vakarų ekspresas". 1992 01 28 ir 29

O atrodė jis kur kas aštresnis nei yra dabar. Tai suprantama - žmonės, ypač kitataučiai, buvo sutrikę: ką tik buvo viena didelė šalis, ir staiga jos nebeliko. Liko Lietuva. O kokios jų teisės ir kokios jų pareigos toje Lietuvoje?

Atrodo, visi protingi žmonės suprato: esi mažuma - išmok daugumos kalbą; esi dauguma - gerbk mažumų savitumą. Ir dar suprato tai, kad rusiška patarlė "Kiekvienoje šeimoje - savi išsigimėliai" yra visiškai teisinga. Galiojanti tiek pat rusams, tiek pat lietuviams, evenkams, gvaraniams ar Kanados inuitams.

Bėda ta, kad ne visi buvo (ir yra) protingi. Tą ir pabandė VE skaitytojams paaiškinti Ivona Žiemytė, sulaukusi siūlymų pereiti Žvejybos uosto rajone esančias parduotuves ir pasidomėti tenykštėmis pardavėjomis rusėmis, kurios "labai nemandagios ir nekalba lietuviškai."

"Dievaži, mes nelabai turime už ką mylėti rusus, kurie čia ilgus metus jautėsi išvaduotojais, šeimininkais, o elgėsi kaip barbarai. Bet dabar, regis, mes nebeturime nei bijoti jų, nei neapkęsti. Juk tokie - nekultūringi, nepagarbūs, įtūžę jie tapo čia, tarp mūsų...

Ir man visada gėda klausytis klaikių bedieviškų riaušių autobuse, virstančių nacionaliniais konfliktais, abipusiais įžeidinėjimais, kai mano tautiečiai, deja, nepakyla aukščiau atėjūnų. Nors anie neturi nei tėvynės, nei šaknų, nei laisvos visuomenės vizijos. Kuriuose tarybinė dvasia įsiurbta su motinos pienu ir baisiausia pasaulyje bedvase ideologija.

Nemanau, kad jei suskaičiuotume grubias pardavėjas, tarp jų neatsirastų daugybės lietuvių, labiau panašių į paslaugias aptarnavimo sferos darbuotojas nei į krokodilus", - rašė Ivona.

Ir apskritai - vargu ar pardavėjoms, nesvarbu, kokios tautybės jos būtų, rūpėjo mandagumas. Ypač tomis dienomis, kai pūtė kapitalizmo sėklas sėjantis privatizavimo vėjas. O Klaipėdoje kasdien jis pūtė vis smarkiau.

Dar viename privatizavimo aukcione parduotos privatiems asmenims keturios valstybinės uostamiesčio parduotuvės. Štai dėl žaislų parduotuvės Danės g. 21 susigrūmė net 12 pirkėjų. Pradinė kaina nuo 65 tūkst. rublių pakilo net iki 2 mln. 700 rublių (!) - tiek pasiūlė Michailas Satkauskas.

Kaimynystėje - Danės g. 23 - esanti jaunavedžiams skirtų prekių parduotuvė už 1 mln. 370 tūkst. rublių (vietoje pradinės 10 tūkst. rublių kainos) atiteko Juozui Petrošiui.

Jis, anot aukcioną stebėjusių VE žurnalistų, greičiausiai labai susirūpino jaunąja uostamiesčio karta, mat už 1 mln. 410 tūkst. rublių įsigijo ir tame pačiame name esančią vaikų trikotažo parduotuvę (pradinė kaina - 30 tūkst. rublių).

Na, reikėtų pažymėti, kad J. Petrošiui uostamiesčio vaikai vargu ar rūpėjo - tuo įsitikinsite įsivedę jo vardą ir pavardę į "Google" paiešką ir atradę štai tokias antraštes: "Nelegalios statybos - verslininko hobis", "Žinomas verslininkas įtariamas apgaudinėjęs Klaipėdos valdžią", "Aukcionų liūtas - jau laisvėje", "J. Petrošius - vėl inspektorių akiratyje" ir pan.).

Bet pabaikime apie aukcionus. Taigi, mergaičių drabužių parduotuvės (Liepų g. 21) savininke, pasiūliusi 1 mln. 562 tūkst. rublių, tapo Elena Kulikauskienė, o parduotuvę "Vaikų maistas" (Danės g. 35) už 836 tūkst. rublių įsigijo V. Baranauskas.

O kai patenkinti materialiniai poreikiai, galime atsisukti ir į dvasinius. Arba atvirkščiai - kai nėra pinigų įsigyti vienai kitai parduotuvei, belieka išsigelbėjimo ir prasmės ieškoti mene.

Tą daryti kvietė Parodų rūmai, klaipėdiečiams parodę rusų keliautojo, mistiko, filosofo ir dailininko Nikolajaus Rericho (1874-1947) paveikslus. Ši paroda tais 1992-aisiais Klaipėdoje buvo sukėlusi tokį susidomėjimą, kaip ir Salvadoro Dali darbų paroda 2014 metais ar Šarūno Saukos paroda pernai.

Maža to - N. Rericho paveikslų aura liko net parodai pasibaigus. Na, bent taip teigė žinutės autorius Alfonsas Jankantas:

"Pavargę ir nusipolitikavę klaipėdiečiai puolė paganyti sielas vaiskiame Nikolajaus Rericho paveikslų pasaulyje. Išgirdę apie stebuklingą kūrinių poveikį, tautiečiai į parodą tempėsi vos krutančias bobutes, vaikelius, kad šie pažiūrėtų į "gydančiuosius" paveikslus. Laimingųjų, patekusių į šią parodą per 12 dienų, buvo 10 444.

Na, o tiems, kurie nepateko ir nesuspėjo pamedituoti stebuklingoje N. Rericho paveikslų šviesoje, siūlome nenusiminti. Kompetentingų žinovų teigimu, net nukabinus N. Rericho darbus, tose patalpose ilgam laikui lieka stiprūs energetiniai laukai, veikiantys kiekvieną žmogaus kūno ląstelę."

Štai taip.