"Vakarų ekspresas". 1991 11 28 ir 30

"Vakarų ekspresas". 1991 11 28 ir 30

Negirk dienos be vakaro, sako lietuvių liaudies patarlė. Žurnalistai, įpratę prie blogų naujienų, gerąsias neretai regi kone kaip tikrą sensaciją. Todėl, nuėję į pažiūrėti pirmųjų šaukiamųjų į jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenę palydų Gargžduose, buvo nustebinti - nė vieno girto, jokių mamų ašarų. Viskas - visai ne taip, kaip būta tarybiniais laikais.

Bet... Tas "bet" atėjo po poros savaičių, kuomet analogiškos palydos įvyko Klaipėdoje, prie komisariato Vytauto gatvėje. Teisingiau, tos palydos nebuvo analogiškos. Jos buvo totaliai kitokios. Kitokios nei Gargžduose. Ir, deja, analogiškos sovietinėms.

Nepabuvęs kareivėliu...

"Net Liepų gatvėje ankstyvo rytmečio tylą darkė naujųjų Lietuvos kariūnų ir juos lydinčiųjų laidomi mongoliški ištiktukai, išstaugiamos ir iškriokiamos dainos. Prie paties komendantūros pastato dėjosi kažkas nenusakomo, geriau įžvelgiamo nuotraukose. Netirštindamas spalvų drąsiai galiu tvirtinti, kad blaivių čia buvo mažuma.

O girtieji visai vadžias buvo paleidę. Keiksmai nors ir didelė, bet tik pusė bėdos. Štabo viršininkui pranešus, kad alkoholinius gėrimus vežtis griežtai draudžiama, nekantrieji puolė traukti tiesiai iš kaklelio. Tuščios taros į supirktuvę niekas ir nesiruošė nešti - buteliai dužo čia pat. Kiti tautos sūnus, dar ne visai "atsipalaidavę", statė, guldė, rideno įvairios talpos indus, kuriuos tuoj rinko kelios senutės...

Neapsieita ir be muštynių. Vienam pirmas krikštas baigėsi sukruvintu veidu, ir nežinia, kaip viskas būtų susiklostę, jei ne aštuoni "Aro" vyrai, be jokių kompromisų palaikę tvarką: "alkanieji" gavo "bananų".

Nustėrę šį vaizdelį stebėjo keletas senukų. Tikiu, kad ne tokią Lietuvos kariuomenę jie prisimena. Ir gėda pagavo, kai kažkoks snarglius, priėjęs prie vieno iš jų, sugargaliavo: "Tėvai, tu irgi į armiją eini?" - ir prapliupo arklišku juoku. Seniokas tylėdamas apsisuko ir nupėdino..." - įspūdžius aprašė VE.

Taip kūrėsi nepriklausomos Lietuvos kariuomenė...

Bangų g. 6A

Norite dar aštresnių vaizdelių? Gerai, bet jie - su ženklu N-18. Iš pastato Bangų g. 6A. Iš Psichoneurologijos dispanserio, kuriame irgi apsilankė dienraščio žurnalistai. Jie buvo jautrūs, todėl pakraupo nuo vaizdų. Ir nuo gyventojų pasakojimų.

"Jeigu armijoje klesti "dedovščina", tai "psichuškės" moterų skyriuje veši "babovščina". Moterys sugeba tyčiotis ir mušti daug rafinuočiau nei vyrai. Jeigu atveža kokią klyknę, ir ji trukdo miegoti, tiesiog stukteli sunkiu daiktu, kad nutiltų. Yra tokių specialisčių, kurios meistriškai tai atlieka, iš ryto nė žymės nebūna. Aš ištvėriau ten lygiai pusantros savaitės, po to maldavau, kad išrašytų. Maniau, kad pati išprotėsiu", - papasakojo viena narkomanė.

Taip, narkomanus irgi guldydavo į "psichuškę". Ten jie... gydėsi. "Gydosi, ko gero, per skambiai pasakyta - jie tiesiog atsigula į dispanserį ir toliau leidžiasi viską be išimties, ką tik atneša paslaugūs draugai.

Arba dar atviresnis vieno jauno vaikinuko pasakojimas: "Mes bijodavom gydytojų ir seselių. Jie galėdavo neišleisti savaitgalį namo, galėdavo išrašyti vaistų. Nuo "Aminazino" pasidarai apglušęs impotentas. Kai mane išleido "atostogų", nuvažiavau pas paną ir, įsivaizduoji, nieko negalėjau padaryti.

Aš ir "banguškėj" turėjau panų, bet nesidulkindavau. Kiti tai darydavo rūsy, prie valgyklos. Buvo viena tokia iš moterų skyriaus, kuri visiems "pasirašydavo". Aišku, dulkintis gali tik tie, kurių ketvirtas režimas. Pirmo ir antro režimo iš ligoninės neišleidžia. Naktį neįmanoma miegoti, palatoj dvidešimt žmonių: vieni knarkia, kiti onanizuojasi.

Yra toks vienas tipelis, kuris ima ant danties. Savo noru. Aš vieną sykį sutikau, jis pats prašė, o aš labai seniai neturėjau moters, bet po to man ilgai buvo šlykštu. Daugiau nebandžiau. Kiti tai daro dažnai, žinoma, jeigu stovi. Yra "stukačių", kurie viską skundžia seselėms. Kartais juos primušam, dažniausiai vonioj arba palatoj, ypač jei budi "savas" sanitaras."

Gyvenimas Dubysos gatvėje

Kadaise ten, kur dabar "Švyturio" arena, kur stato naują baseiną, dabartinio "Minijos" baldų centro ir "Šilo" parduotuvės kaimynystėje, buvo medinių barakų kvartalas.

"Šio kvartalo gyventojai, lyg viena šeima, gyveno tais pačiais rūpesčiais: žemę paruošti sėjai, čigonų arklį išsinuomoti, daržus apsėti, patręšti, ravėti, paruošti pašarą gyvuliams (kas laikė karvutę, kas - kiaules, kas - vištų pulką), rudens derlius, rudeninė dargana. <...>

Puikiai pamenu, kaip šaltais ir tamsiais vakarais visi lakstydavome į "pasakų namelį" kieme. Kaip žiemą anglių ar malkų eidavome pasiėmę kibirą ir... įkaitintą lygintuvą. Juo šildydavome užšalusią sandėliuko spyną, kad galėtume į ją bent raktą įgrūsti.

Žiemą kibire storoku ledu vanduo apsitraukdavo ne tik prieškambaryje, bet užšaldavo ir vienintelis vandens šaltinis - vadinamoji vandens kolonėlė. Tuomet susirinkę vyrai apsiausdavo ją senomis "šimtasiūlėmis", apipildavo žibalu ir degindavo. Kol kolonėlė neatsileis. Iki kito ryto..." - taip gyvenimą tame kvartale priminė VE reporteris Alvydas Ziabkus.

Aštuntajame dešimtmetyje barakus po truputį ėmė griauti. Išdygo Klaipėdos statistikos valdyba, pastatytas "Šilas", nutiestas Baltijos prospektas. Atėjo civilizacija? Ne visai. Du likusius mūrinius namus ji aplenkė. 1991-aisiais šie namai po truputį smego žemėn su visais gyventojais. Miestas nieko nedarė - esą namai vis vien bus griaunami.

"Nors griauti nereikia. Šie namai, šalia Statistikos skyriaus, "Šilo" parduotuvės - puikus muziejus. Savotiškas Rumšiškių etnografinis muziejus. Net dar unikalesnis. Su dar gyvais eksponatais, kurie gausioms vokiečių turistų grupėms parodytų, kokiomis sąlygomis Mėmelyje gyveno jų protėviai. Tiesa, sąlygos anuomet buvo geresnės. Paaiškintų, ką reiškia vienintelis vandens šaltinis - "kolonėlė". O pabaigai pateiktų galvosūkį: iš kur gauti vandens, kai ji neveikia?

Taigi, miesto tėvai, gerai pagalvokite, ar mums, klaipėdiečiams ir miesto svečiams, brangesnis fantastinis muziejus Dubysos gatvėje, ar 33 žmonių sveikata. O gal ir gyvybė?" - straipsnį baigė A. Ziabkus.

Medalį Juozui!

Ne visi klaipėdiečiai tais laikais kišo nosį į Dubysos gatvę. Tačiau kone visi žinojo, kur reikia statyti naująją naftos eksporto ir importo bazę. Ir staiga pasigirsta balsas, kuris, atrodo, buvo išgirstas.

Taigi, VE išspausdino klaipėdiečio Juozo Dubros laišką, kuriame siūloma bazės vieta - Būtingė. Laiškas ilgas, bet viskas pasakyta dviem sakiniais: "Ekonomiškai galvojant realiausias yra Šventosios-Būtingės variantas. Uostą galima statyti etapais (kiek turima lėšų), o vėliau didinant pajėgumus."

Panašiai ir atsitiko - dabar mums "Vikipedija" porina, kad Būtingės naftos terminalas buvo pradėtas planuoti 1993 m., po poros metų jam įkurta atskira bendrovė AB "Būtingės nafta", kuri, reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, 1998 m. įjungta į AB "Mažeikių nafta" grupę, Būtingės naftos terminalas atidarytas 1999 m. liepos 22 d. pripildant pirmąjį naftos tanklaivį.

Dabar mokslų daktaras J. Dubra - Klaipėdos universiteto Jūrų technikos ir gamtos mokslų fakulteto Jūrų inžinerijos katedros docentas. Apdovanojimo už tai, kad "atitraukė" naftos terminalą nuo Melnragės, atrodo, jis taip ir negavo...

Na, ir dar viena baisi 25 metų senumo naujiena - pabrango alkoholis. "Ši žinia vakar buvo pati aktualiausia. Apie tai žmonės kalbėjo autobusuose, gatvėse ir darbe", - pranešė VE. Ir paskelbė naujas kainas.

Tik dabar apie tai kalbėti geriau pašnibždomis. Dėl visa pikta. Nežinia, kaip į tai reaguoti gali Auris, Ramūnčikas ir Saulėns...

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder