"Vakarų ekspresas". 1991 11 14 ir 16

Tuo metu jaunas filosofas Viktoras Makoveckas ir jaunas žurnalistas Rytas Staselis "Mažojoje Lietuvoje" ryžosi publikuoti interviu su buvusiu KGB darbuotoju, tvirtinusiu, jog Nepriklausomybės partijos įkvėpėjas ir įkūrėjas rašytojas Virgilijus Čepaitis buvo "Juozo" slapyvardį turėjęs saugumo agentas.

Žinia, "Mažąją Lietuvą" leido tie patys žmonės, kurie rūpinosi ir "Vakarų ekspresu", tad pastarojo pirmajam puslapiui ir "paskolino" šį interviu, Lietuvoje sukėlusį tikrą skandalą. Pasekmės tokios - V. Čepaitis 1992 metų gegužę dėl kaltinimų bendradarbiavus su KGB atsisakė Aukščiausiosios Tarybos nario mandato ir į politiką niekada nebegrįžo. O R. Staselis tais pačiais metais tapo "Mažosios Lietuvos" redaktoriumi...

Apklausa apie aikštę

Sovietinio paveldo Lietuvoje ir Klaipėdoje dar buvo likę daug - ir ne tik buvusių KGB agentų pavidalu. Tiesą pasakius, tas paveldas buvo visur - pradedant parduotuvių lentynose ir baigiant žmonių galvomis. Ir, nepaisant to, kad iš pagrindinės miesto aikštės buvo pašalinta Lenino stovyla, ji taip ir liko vadintis... Lenino vardu.

Tad "Vakarų ekspresas" apklausė miestiečius norėdamas sužinoti jų viziją - kas toje aikštėje galėtų būti. Apklausos rezultatai įdomūs - ypač žinant dabartines karštas diskusijas dėl, ačiū Dievui, jau Atgimimo, o nebe Lenino, aikštės ateities.

Taigi, 1991-aisiais 36 proc. miestiečių norėjo, kad ta aikštė liktų tokia, kokia ir buvo - be skulptūrų ir be paminklų, na, gal tik su daugiau suoliukų ir daugiau medžių. 12 proc. aikštėje pageidavo ištaigingų, su šviesos ir garso efektais, fontanų.

9 proc. manė, kad čia turėtų stovėti skulptūra Lietuvos laisvės, nepriklausomybės tema, dar 3 proc. tiksliai žinojo, ko nori - Vyčio ant žirgo. 6 proc. manė, kad skulptūra turėtų būti susijusi su pajūriu - jūros, žvejybos temomis. 2 proc. pageidavo "kažko, su Lietuvos senove susijusio", tiek pat norėjo, kad ten stovėtų nedidelė, graži skulptūrėlė, panaši į Anikę.

23 proc. atsakė nežinantys, ko aikštėje norėtų (dauguma jų, VE pastebėjimu - ne lietuvių tautybės žmonės), o 7 proc. teigė, kad ten visai gerai atrodė ir paminklas Leninui.

Ar pastebėjote, kad niekas net neužsiminė apie požeminę automobilių stovėjimo aikštelę? Ir iš tiesų - tada net daugiabučių kiemai buvo pustuščiai, kam dar juos kišti po žeme?

Danų pagyros šprotams

1991-ieji buvo metai, kai Klaipėda sulaukė iki tol neregėto svečių iš Vakarų šalių antplūdžio. Važiavo visi, kas netingėjo - ir nuotykių ieškotojai, ir labdaros teikėjai, ir užsieniečiais besąlygiškai pasitikinčius lietuvius maustantys sukčiai, ir naujų rinkų besižvalgantys verslininkai.

Sunku pasakyti, kuriai kategorijai galima priskirti Prebeną Jorgenseną ir Jorną Aagaardą Rasmusseną iš Danijos konsultacinės inžinerijos ir planavimo firmos "Matcon", apsilankiusius pas "Baltijos" žvejų kolūkio pirmininką Sigitą Šilerį. Gal vis dėlto prie sąžiningų verslininkų, mat jie teigė atvykę kaip Danijos žuvininkystės ministerijos atstovai.

Interviu VE danai žarstė komplimentus teigdami, kad Klaipėdoje pagaminti šprotai atitinka visus Vakarų standartus. "Mes jų vietoje, esant tokiems įrengimams, negalėtume pagaminti tokios kokybės produkcijos", - subtiliai užsiminė apie technologinį mūsų atsiliepimą.

O galėjo juk ir nesubtiliai: "Lankydamiesi Klaipėdos žuvies konservų gamykloje svečiai kantriai uostė pasmirdusį orą. Nesiskundė, kai firmos šefas p. Jorgensenas paslydęs nugriuvo į purvą. Mandagiai paslėpė nustebimą, kai visiškai atsitiktinai ant jų galvos vos neužgriuvo masė pomidorų padažo iš pratrūkusio vamzdžio."

Naujieji Vasiukai prie Danės

O ir pati Klaipėdos valdžia stengėsi atkreipti vakariečių dėmesį į save. Pavyzdžiui, mieste surengtas įvairių buvusios SSRS prekybinių organizacijų susitikimas, kuriuo siekta išsiaiškinti galimybes tapti savotišku tarpininku tarp Rytų ir Vakarų prekybininkų.

"Ateityje į tokį dalykinį susitikimą pakviesime Vakarų biznierius, kurie, Klaipėdai tarpininkaujant, bendradarbiaus su jais sudominusiomis prekybinėmis organizacijomis iš SSRS. <...> Uostamiestis juos domins kaip patogus prekių transportavimo taškas. Mūsų prekybininkai galės pasiūlyti sandėliavimo paslaugas ir t. t.

Be to, mūsų miestas patogus partnerių susitikimams savo, palyginus, neblogu aptarnavimo servisu. Žodžiu, Klaipėda greitai taps Vakarų ir Rytų biznierių susitikimų vieta", - viziją piešė susitikimo iniciatoriaus - Klaipėdos valstybinės prekybos bazės - vadovas Rimantas Cibauskas.

Realus gyvenimas, žinia, pasuko kiek kita kryptimi...

Į Vakarus žvalgėsi ir vienas didžiausių tais laikais aplinkos teršėjų - Klaipėdos valstybinis kartono kombinatas. Jis ieškojo ir kompanijos, galinčios atlikti gamyklos rekonstrukciją uždarant pagrindinį taršos šaltinį - sulfitinės nebalintos celiuliozės cechą, ir partnerių tolesnei veiklai. Kalbėta net apie tais laikais Lietuvoje beveik neregėtos naujovės - tetrapakų - gamybą, ir ne su bet kuo, o su pačiais švedais iš jų koncerno "Tetra Pak".

"Buvo kalbama apie skystų produktų pakavimo diegimą Lietuvoje. Tai gana perspektyvi pakavimo rūšis, vietoje stiklinės panaudojant kartoninę su specialiu padengimu, - "stebuklingą" pakuotę skaitytojams pristatė kartono kombinato direktoriaus pavaduotojas Rimantas Bieliauskas.

Tėvas - mumija

O ir pats "Vakarų ekspresas" jau pavadinimo buvo įpareigotas domėtis, kas dedasi Vakaruose, tad skaitytojus neretai nustebindavo, o gal net ir suglumindavo tokiomis istorijomis, kokia ištiko 37 metų archeologijos profesorę Renatą Capaul iš Šveicarijos.

Žodžiu, buvo taip. Moteris atrado inkų vado palaidojimo vietą netoli Kusko (Peru). O tada...

"Vos tik žengiau keletą žingsnių, staiga mane užpuolė iš užpakalio. Iš pradžių pajutau požemio, po to puvėsių kvapą. Man pasidarė bloga, ir aš pakritau. Jaučiau, kaip šalti pirštų kaulai plėšia nuo manęs rūbus. Aš praradau sąmonę. Kada atsipeikėjau, pamačiau, kad guliu ant žemės nuoga, o ant manęs - mumifikuoti vyro likučiai. Mano rūbai buvo suplėšyti į skutelius. Aš jaučiau, kad buvau išprievartauta", - papasakojo archeologė.

O ginekologas iš sostinės Limos Manuelis Mendesas patvirtino, kad moteris tikrai buvo išprievartauta. Maža to - ant mumijos taip pat buvo prievartavimo žymių, o sėklos tyrinėjimas parodė, kad 98 proc. jos savininkas yra... mumija.

"Daktarė Renata Capaul iš pradžių norėjo nutraukti nėštumą, tačiau dėl mokslinių priežasčių nutarė kitaip - pagimdyti kūdikį, kurio tėvu ruošiasi tapti miręs prieš 500 metų inkų vadas", - rašė laikraštis.

Ar pagimdė profesorė mumijos sūnų, o gal dukrą? Jam dabar turėtų būti apie 25-erius... Deja, deja - nors "Google" paieška ir vadinama visagale, nei apie profesorę R. Capaul, nei apie jos palikuonis ji nieko jums neatskleis.

Paslapties, iš kokio fantastikos žurnalo šią žinutę išvertė, jums neišduos ir tuometiniai VE bendradarbiai. Informacijos šaltinio anonimiškumas - vienas iš žurnalisto etikos pagrindų. Net jei tai - anas pasaulis.