"Vakarų ekspresas". 1991 07 23

Žmonės gerieji! Nepatikėkite šiuo skelbimu. Jis laikraštyje pasirodė lygiai prieš 25 metus. Dabar stalų mums netrūksta. Bet jei turite patenkinamos kokybės 44 eurus, galite užsiprenumeruoti "Vakarų ekspresą" visiems 2017-iesiems. Ačiū!

Tačiau mūsų rubrikos tikslas - bent kiek pabūti 1991-uosiuose. Tad ir grįžkime ten. O ten... O ten buvo štai kas - vieną rytą į redakciją paskambino iš Sidnėjaus (Australija) ponia Rimantė Gakas ir papasakojo per savo viešnagę Lietuvoje mačiusi "daug siaubingų dalykų", bet atvejis Klaipėdoje pranokęs viską.

Žodžiu, ji pastebėjo, kad vieną šeštadienį prie merijos neplevėsuoja Lietuvos vėliava! Jai buvę atsakyta - nėra sesijos, gali ir vėliavos nebūti. "Jei tai būtų Australijoje, tą burmistrą būtų parodę per televiziją, tai būtų didžiausia gėda ir burmistro nebebūtų. Mes ten taip tą Lietuvą mylim, aukojam vaistus, kitką, o čia..." - piktinosi išeivė.

Taigi, čia gyvenimas vyko pagal tik aukščiausioms visatos jėgoms žinomus dėsnius. Tą įrodė kitos moters, užsukusios į redakciją, istorija.

Vieną dieną ji prie "Pajūrio" universalinės parduotuvės pirko 10 ampulių "Ampicillinum natrium" už 27,30 rublio, o po savaitės kitoje vaistinėje ji rado tokius pačius vaistus tris kartus pigiau - po 9,40 rublio už 20 ampulių. "Vadovaujantis tokia logika, 30 ampulių kainuos 3 rublius, o 40 bus galima gauti už ačiū. Vakarai!" - išvadą padarė redakcija.

Apskritai tais laikais visi dar tik mokėsi gyventi pagal rinkos dėsnius. Netgi degtindariai, turintys visą armiją pagalbininkų, tarp kurių - privatūs taksistai.

"Niekam Gargžduose nėra paslapties, kad pas juos gausu "skystymėlio". Ne iš kelmo spirti ir policininkai. Pabandė - sučiupo. Dabar taksistai gudresni: tokį "ištroškusį" keleivį įsisodina į mašiną, pavežėja keletą kilometrų, šis susimoka už kelionę ir jau tada gauna taip ilgai geistą buteliuką. Jei iš anksto užsimokėsi už kelionę, atgal parveš, jei ne - kulniuok sau sveikas. Rinka yra rinka. Kiekvienas sukasi kaip išmano ir kiekvienas sugeba apeiti įstatymus ir jų saugotojus", - dar vieną išvadą padarė žurnalistai.

VE jau kone prie pat kelto pagavo namo į Vokietiją besiruošiantį išvykti išeivijoje leidžiamo klaipėdiškių bendruomenės laikraščio "Memeler Dampfboot" (pradėto spausdinti 1929 m. Memelyje) redaktorių Bernhardą Maskalį (Bernhard Maskall). Jis pasidžiaugė aplankęs savo gimtinę Juodkrantę ir sakė pastebėjęs, kad žmonės Lietuvoje pasidarė draugiškesni.

Tiems, kurie buvo čia, taip neatrodė. Štai ką papasakojo viena autorė savo straipsnelyje, atsiųstame redakcijai.

"Sėdi ant suolelio jauna graži moteriškė. Staga pašoka ir šaukia: "Ateik čia, išsigimėli! Kam pasakiau?" Atšlepsi išsigandęs simpatiškas gal dvejų metų vaikas. Moteriškė (jau visai iškreiptu ir nebegražiu veidu) trinkteli jam ir šaukia: "Idiote nelaimingas, debile tu, vėl kelnes išsipurvinai!" Vaikas rauda, motina pavargusi užsirūko."

Pasisekdavo tiems, kurie nors trumpam atitrūkdavo nuo postsovietinės LT realybės. Tarp tokių atsidūrė Andrius Mamontovas, keliems mėnesiams išvykęs kūrybinėn komandiruotėn į JAV.

Susisiekę su "Foje" lyderiu VE žurnalistai sužinojo, kad kartu su juo į Valstijas skrido ir grupė "Bix".

"Biksiukai padaugino lėktuve ir Niujorko oro uoste... na, privėmė. Negražu. Nežinia, ar dėl tokio "Bix" "prisistatymo", ar dėl kitų priežasčių jie visą mėnesį kiurksojo Valstijose nieko neveikdami", - informavo laikraštis.

O štai A. Mamontovas turėjo ką veikti. Detroite jis susirado juodaodį būgnininką ("Negras muša "Foje" būgnus" - taip ir buvo pavadintas straipsnis) ir ruošėsi kompaktinio disko leidybai. Dar VE sužinojo, kad jis "jau beveik susirinko reikalingą aparatūrą radijo stočiai Vilniuje, kuri vadinsis "Radio Free Vilnius".

Gaila, kad ji, atrodo, taip ir niekada nepradėjo savo transliacijų...