Vakarų ekspresas". 1991 06 27 ir 29

Aivarą ir Daivą Mummus nušovęs sovietų armijos kareivis Aleksejus Tolkačiovas buvo sulaikytas Kaune, į kurį jis nuvyko iš klaipėdiečių pagrobtu automobiliu "Ford Escort".

Armija - beprotnamis

Tuo metu ne vienas prisiminė 1987-ųjų vasario įvykius, kuomet kalinių gabenimo traukinyje, vykusiame iš Sverdlovsko į tuometinį Leningradą, lietuvis kareivis Artūras Sakalauskas nušovė septynis jį kankinusius ir prievartavusius tos pačios sargybos kuopos karius bei vagono palydovą. Esą ir A. Tolkačiovas galėjo būti pastūmėtas panašių motyvų.

Tačiau VE žurnalistai paragino nedaryti tokių skubotų išvadų, nes buvo akivaizdu - nušautoji klaipėdiečių pora niekaip nebuvo susijusi su kareivio tarnyba. Jis juos automatu sušaudė negavęs prašomų automobilio raktelių.

"Aivaras iš mašinos nelipęs apie 30 sekundžių. Matyt, supratęs, kad tai ne juokai, išlipo, tačiau mašinos raktelius laikė rankoje. Kitoje kareivis pamatė savigynai paruoštą peiliuką. To užteko, kad vaikigalis iššautų. Pataikė į galvą. Po to jau karštligiškai dar, dar ir dar. Kol automato apkaboje neliko visų 8 šovinių. Užtat ant kelio liko du bejausmiai jaunų žmonių kūnai", - rašė Alvydas Ziabkus.

"Ar jis grasino peiliu?" - iš pažiūros visiškai nekalto veiduko A. Tolkačiovo paklausė tardytojas.

"Ne. Jis tik stovėjo, bet per daug arti. Už kokio pusantro metro. Aš nežinau, kodėl taip atsitiko. Gal jis galvojo, kad automatas neužtaisytas? Tai ko jis pasiėmė raktelius... Jam brangesnė mašina ar gyvybė?.. Būtų palikęs raktelius ir nuėjęs, Dieve mano..."

"Kodėl tu bėgai iš dalinio?"

"Nenorėjau tarnauti visai. Armija - tai beprotnamis".

Su tuo nesutikti sunku...

"TSRS pilietis" Valera

Ne tik armijoje buvo beprotybė - sovietinė santvarka buvo negrįžtamai sujaukusi daugelio žmonių smegenines. Pavyzdžiui, tokios įdomios organizacijos "Klaipėdos TSRS piliečių gynimo draugijos" pirmininku save vadinantis Valerijus Nikolenka su savo pakalikais važinėjo po "plačiąją tėvynę" - SSRS - ir kiek leido jėgos bei fantazija juodino Lietuvą.

Maža to - turėjo įžūlumo pasiskambinti į "Vakarų ekspreso" redakciją ir pareikšti norįs duoti interviu apie save ir savo veiklą.

"Negali liaudis siekti nepriklausomybės pažemindama ir pažeidinėdama žmonių teises. Juk patys lietuviai tokioje padėtyje buvo 50 metų. Turėtų suprasti čia gyvenančias tautines mažumas", - verkė "TSRS piliečių gynėjas".

Išties įdomu - piktintis, kad universitetinis išsilavinimas teikiamas tik valstybine šalies, kurioje gyveni, kalba. Jei jau esi "TSRS pilietis", sėsk į traukinį ir važiuok ten. Kodėl reikia gyventi ir kankintis nekenčiamoje irštvoje tarp priešų?

Beje, panašių pavyzdžių, tik jau nebe tokių garsių, yra ir šiomis dienomis. Kaip logiškai paaiškinti, kad automobilio valstybinio numerio ženklas su raidėmis LT įdedamas į laikiklį, ant kurio užrašas "Rossija" ir balta, mėlyna bei raudona vėliava ar Rusijos imperijos erelis? Varge, jeigu tau taip patinka ta nuostabi valstybė su puikiausiu pasaulyje prezidentu, sienos neuždarytos, reguliarių maršrutų pilna - tiek autobusais, tiek traukiniais ar lėktuvais. Perki bilietą į vieną pusę ir varai. Ir visiems nuo to tik geriau. O jei jau esi LT, būk geras, parodyk bent šiek tiek pagarbos savo gyvenamajai vietai.

Žodžiu, kažkokia "chuilo" žmonių galvose...

"Toks prietaisėlis..."

O kol Valerka važinėjo po netrukus sugriūsiantį monstrą molinėmis kojomis, padorūs klaipėdiečiai ruošėsi kurti normalesnį gyvenimą savo mieste. Bet tam reikėjo kai ko pasimokyti iš vakariečių. Ir vienas pirmųjų Klaipėdos "gidų" po tą daugeliui nematytą neregėtą pasaulį buvo Karlskrona - nedidelis, bet labai draugiškas Švedijos miestelis.

Būtent jame ėmė lankytis nesuskaičiuojamos delegacijos klaipėdiečių - valdininkų, policininkų, pasieniečių, žurnalistų. Švedai mielai kvietėsi pas save į svečius ir viską rodė - kaip dirba, kaip gyvena, kaip sprendžia problemas.

(Beje, šios problemos, palyginti su mūsų, buvo net ne problemos. Įsivaizduokite: vietinis laikraštis visą savaitę pirmajame puslapyje nagrinėja baisiausią socialinę situaciją: prie mopedo vairo neblaivus sulaikytas pensininkas. Viskas narstoma smulkiausiais rakursais, kuriuos vienija vienas motyvas: ką mes, bendruomenė, padarėme blogai, kad žmogus nusprendė taip pasielgti?! Todėl kai pradėdavai kolegoms švedams pasakoti, kad pas mus Klaipėdoje kasdien - po nužudymą, susišaudymą ar sprogdinimą, jie netikėdavo - galvodavo, kad tai pokštas).

Taigi, savo įspūdžiais iš Karlskronos su VE skaitytojais pasidalino ir tuometinis Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio skyriaus viršininkas Eugenijus Anužis.

"Pritrenkė žmonių tarpusavio santykiai, bendravimas su klientais, kolegomis ir viršininkais. Nėra jokio baimės jausmo, kad kažką ne taip viršininkui pasakysi, ne taip ar ne laiku į jo kabinetą įeini", - pasakojo valdininkas.

Ir stebėjosi darbo kontrolės metodais: "Kiekviename ofise yra toks prietaisėlis, kuriame fiksuojamas darbuotojo atėjimo ir išėjimo iš darbo laikas. Mėnesio pabaigoje šefas gauna suvestinę, kurioje matyti, kiek valandų ir minučių tarnautojas dirbo, ir pagal tai nustatomas algos dydis".

Taigi, toks prietaisėlis buvo prieš 25 metus. Karlskronoje. Iki Klaipėdos savivaldybės jis neatėjo iki šiol. Gal todėl ir pas mus nėra jokio baimės jausmo...

Nuogos ir gyvos

Edui Vaičkui tais laikais labiau rūpėjo ne kapitalistų, o mūsų pačių būties užkulisiai. Todėl jis kartu su policininkais sudalyvavo reide, kurio metu siekta išgaudyti vyrukus, stebinčius nuogas moteris joms skirtame Melnragės pliaže (nors, tiesą pasakius, tokio reido tikroviškumas dabar kelia nemažai pagrįstų abejonių).

"Žolynuose prie "bobų" pliažo buvo sulaikyti 9 miesto vidurinių mokyklų moksleiviai, 8-10 klasių mokiniai. Ką padarysi! Jeigu mokykloje seksualinis vaikų švietimas yra apleistas, tai visai natūralu, kad paaugliai bando pažinti moters kūno grožį patys. Areštuoti mokiniai savo pasiaiškinimuose rašė: "Moteris yra unikalus gamtos tvarinys, ir ją reikia matyti nuogą ir gyvą." Ką čia bepridursi. Gerai, kad vaikai smalsūs ir domisi ilgai draustais dalykais. Būtų žymiai blogiau, jei paaugliai nesidomėtų priešingos lyties atstovais. <...>

Užtat apie 14 val. buvo sulaikyti du piliečiai iš Saratovo. Jie pirmą kartą Lietuvoje, ir atseit girdėjo, jog čia, pliažuose, deginasi nuogos moterys, į kurias galima pažiūrėti (be pinigų) iš už medžio. Mat pas juos ten tokių dalykų nėra. Ne, ne, moterų Saratove yra, bet nuogų nėra! Suaugę žmonės, o taip daro! Tpfu. Atidarysime Klaipėdoje viešnamį, tai ką - suvažiuos visa Rusiją, pareiškusi, kad tokių namų pas juos nėra."

Per Klaipėdą - branduolinis ginklas

Bet būta ir liūdnesnių dalykų - naktį iš birželio 26-osios į 27-ąją "Draugystės" geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjo du vagonai su iš Vokietijos besitraukiančios sovietų armijos parsigabentais sprogmenimis.

"Kaip papasakojo viena norėjusi likti nežinoma stoties darbuotoja, avarijos priežastis - sąstatus prižiūrinčių geležinkelininkų aplaidumas. Jie užmiršo iš po ratų ištraukti stovėjimo kaladėlę, tad pradėjus stumti vagonus ši nusuko ratus nuo bėgių. <...> Į darbą darbininkai atvažiuoja "gatavi", vos liežuvius beapverčia. <...>.

Patys kariškiai stebisi, kaip geležinkelininkai nebijo išlėkti į orą kartu su visais minų prigrūstais vagonais. Net žinodami apie tai, kad vagonuose yra sukrautos branduolinių raketų galvutės, geležinkelininkai vagonus ritinėjo lyg velykinius kiaušinius. jei būtų jos sprogusios, nei Klaipėdos, nei Kretingos su Palanga nebūtų ir žymės likę."

Štai taip.