"Vakarų ekspresas". 1991 06 13

Pradžioje išklausykite istoriją apie "jaunuoju komersantu" save pasivadinusį Rimvydą, kuris sėdėjo kažkur Nidoje ir paišė praeivių portretus už 15 "doičmarkių" (Vokietijos markių). Tiesa, Vaičkus, kadaise susipažinęs su Antono Čechovo pjesės "Vyšnių sodas" turiniu, jį praminė Jepichodovu, joje vadintu "22 nelaimėmis". Patys spręskite kodėl:

"Jaunasis komersantas, vos tik atvažiavęs į Nidą, aišku, nusipirko žuvies už 50 rublių, pauostė - nepatiko, smirda. Ir išmetė. Bet jaunasis komersantas nebūtų komersantas, jeigu taip paliktų šį reikalą. Grįžo, susirinko žuvį ir pardavė ją už 28 rublius. Aritmetika paprasta. Taigi žuvies pauostymas kainavo 23 rublius.

Na, bet Rimvydo nelaimės neapleido. Kitą dieną jis užsitrenkė kažkokiame tualete ir ten pratupėjo 4 valandas, nes Rimvydas yra didis (apie 3 metrų ūgio) ir durų nedaužė, o kantriai laukė, kol kas nors susipras atidaryti išvietės duris.

Aišku, po tokių peripetijų daug kam sugestų nuotaika, bet tik ne Rimvydui. Išėjęs iš tualeto su šypsena veide puolė prie savo molberto piešti 10 metų mergaičiukės. Nesvarbu, kad išėjo daug senesnė ir kreiva nosimi. Rimvydas pareiškė, kad po 30 metų ji vis tiek taip atrodys."

Rimvydas nebuvo vienintelė žvaigždė Nidos vasaros sezono atidarymo šventėje.

"Štai 6 šilutiškiai postringavo apie laisvę, ir tai visai suprantama, nes naktį jie praleido Nidos policijoje. Gal kiek per daug triukšmavo. O dabar, dieną, šilutiškiai gėrė alų ant žolės ir galvojo, kur gauti benzino, kad galėtų grįžti į Šilutę, nes policijoje nėra patogu dvi naktis iš eilės miegoti", - rašė Edas.

Rūpesčių turėjo ir jis pats: "Į Džordanos Butkutės koncertą mes nebuvome įleisti. Prie durų žaliūkai pasiūlė nusipirkti bilietus (7 rb). Ką čia bepridursi. Tai pridurkime tiek:

1. Žurnalistas turi teisę į informaciją.

2. Kiekviena firma turi būti suinteresuota savo renginių reklama.

3. Nė vienam Lietuvos žurnalistui neužtenka honorarų nusipirkti visus bilietus į visus renginius."

Buvo šventėje ir mugė, o joje buvo "ir pigių, ir brangių dalykų. Bet buvo daikčiukų tik už doičmarkes. Įdomu, ar kada nors vokiečiai Vokietijoje pradės pardavinėti alų tik už rublius?"

"Mergaitės už tvoros"

Tuo metu Šarūnas Pučinskas su kolega fotografu Kęstučiu Maskolaičiu laiką leido ne tokioje pramoginėje vietoje - jie nuvyko į sostinę aplankyti 16-metės klaipėdietės Rasos B., kuri, pabėgusi iš ten esančios nepilnamečių kolonijos, tiksliau, Vilniaus spec. profesinės technikos mokyklos, buvo sučiupta, vėl ten sugrąžinta ir uždaryta į daboklę.

Žurnalistams pavyko įkalbėti šios įstaigos direktorių Vytautą Samsonavičių įsileisti į vidų ir net viską aprodyti - gal suveikė sentimentai (V. Samsonavičius kilęs iš Klaipėdos), nors čia anksčiau nebuvo įleisti nei televizijos, nei dienraščio "Respublika" atstovai.

Mokykla, skirta nusikaltusioms mergaitėms nuo 14 iki 18 metų, paliko įspūdį. Kurgi ne - direktorius neslėpdamas pasakojo ir apie mergaičių savižudybes, ir apie jų laiškus į laisvąjį pasaulį:

"Laiškai tikrinami. Pasirodo, ne veltui. Vienos paauglės laiške, pasakoja direktorius, visko užtekę: ir "buitinio rusų folkloro apie mamą", ir "blaivaus" požiūrio į lytinius santykius, taip pat samprotavimų apie erekcijos priežastis ir prielaidas bei jų sukūrimą".

Įstaigos gyventojos žinojo, ką rašo - jas nuolat lankė tvorą perlipantys vaikinai...

Tiesa, VE reporteriams taip ir nepavyko pamatyti Rasos B. - mergaitė (kuri būtų atsidūrusi laisvėje jau birželio viduryje, jei nebūtų pabėgusi, o dabar ten turėjo likti dar mažiausiai pusmečiui) buvo uždaryta į medicininį izoliatorių.

Panašu, vėliau jos gyvenimas taip ir nesusiklostė - jos pavardę galima rasti viename Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 metų įsakyme, kartu su kitų 170 asmenų, kurie "nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma".

Apie žuvies uodegas...

Smulkūs vaizdeliai iš gyvenimo Klaipėdoje prieš 25 metus. Kai kurie iš jų įrodo, kad beveik niekas po šia lietuviška saule nesikeičia. Pavyzdžiui:

"Dviguba pergalė. Neseniai Klaipėdos "Žalgirio" stadione įvykusias rungtynes tarp "Granito" ir Šiaulių "Sakalo" futbolininkų dviguba persvara laimėjo klaipėdiečiai. Jie ne tik įmušė daugiau įvarčių, bet ir dažniau bei garsiai plūdosi riebiais tarptautiniais (kelių aukštų ir žemesniais) keiksmažodžiais."

Net ir galutinai suliberalėjusioje prekybos sistemoje dabar galima susidurti su panašiais atvejais: "Prievarta. Viena pirkėja, "Delfino" parduotuvėje pirkusi žuvį, pardavėjos paprašė pusės žuvies. Pardavėja, kategoriškai atsisakinėjusi, sutiko perpjauti žuvį, jei pirkėja nupirks... uodegą. Tik vedėjai padedant pirkėja nusipirko kitą pusę žuvies. O mes, naivūs žmonės, manėme, kad prekę renkasi pats pirkėjas."

Na, ir dar 1991-ųjų birželio 13-osios VE numeris istorinis tuo, kad jame, po keturiomis trumpomis žinutėmis iš Plungės, nurodyta štai tokia autorystė: "Parengė Fredis". 99,99 proc. tikimybė, kad tai - Alfredas Zdramys, dabartinis "Vakaro žinių" vyr. redaktorius ir laikinai einantis pareigas savaitraščio "Respublika" vyr. redaktorius. Dar viena garsi pavardė prie ilgo ir garbingo "Vakarų ekspreso" bendradarbių sąrašo...