"Vakarų ekspresas". 1991 05 30 ir 06 01

Vasara - jau rytoj, o klaipėdiečių galvos skausmu tapo persikėlimas į Smiltynę.

Nesibaiminkite, ne dabar. Taip buvo 1991-aisiais. Mokestis už persikėlimą pabrango, tačiau keltininkai vis vien grasinosi streikuoti. Streiku ėmė gąsdinti ir legendiniai keltai "Nida" bei "Kintai" - jie byrėjo tiesiog akyse.

"Tai ne mano kompetencija"

Problemą egzistuojant pripažino ir miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, pažymėjęs ir pašalinęs tų dalykų pasekmes: "Susitikau su Jūrų muziejaus vadovais, apžiūrėjau jį, naujai statomą delfinariumą. Pasirodo, uždėtas 20 kapeikų mokestis, keliantis į Smiltynę, sumažino muziejaus lankytojų skaičių... vėl reikės ieškoti išeities, galbūt netaikyti rinkliavos vaikams, o gal geriau pagalvoti apie papildomus pajamų šaltinius, pavyzdžiui, kavinukę."

O reikalai, panašu, blogėjo toliau. "Vakarų ekspresas" skaitytojams priminė: "Nuo birželio 1 d. į Smiltynę kelsimės taip: vienam asmeniui bilietas pirmyn atgal kainuos 1 rb, o lengvosios mašinos perkėlimas - 5 rb."

Edas Vaičkus pakalbino Lietuvos valstybinės upių laivininkystės įmonės (LVULĮ) Klaipėdos filialo direktorių Valerijų Kuznecovą.

Klausimas: "Vasarą neringiškiai, iš kur nors parvažiuodami savo transportu, stovi bendroje eilėje su visais kitais. Jie juk nekalti, kad ten gyvena. Ar nebūtų galima vietos gyventojams padaryti įvažiavimą be eilės..."

Atsakymas: "Neringos gyventojams nebus jokių lengvatų. Be to, abejoju, ar šiais metais bus daug norinčių ilsėtis Neringoje. Siekiame, kad eilės sumažėtų iki minimumo."

Klausimas: "Kraupiai lyjant ir staugiant vėjui, Smiltynės pusėje nėra kur pasislėpti, ar nenumatoma statyti kokią rimtesnę pastogę?"

Atsakymas: "Tai ne mano kompetencija."

Beje, dabartinė AB "Smiltynės perkėla" skelbiasi, kad jos įkūrimo data - 1991 m. gegužės 30 d. Jei tai tiesa, minėtas LVULĮ Klaipėdos filialas virto "Smiltynės perkėla" kaip tik tuo metu, kai spaudai buvo ruošiamas šis trumpas, arogantiškai atsakymais papuoštas V. Kuznecovo interviu.

Žvejojo net prie Velykų salos

Panašu, kad tuo metu dar milžiniškame jūrų laivyne buvo tvarkomasi kur kas geriau nei menkutėje perkėloje. Štai kur ir ką 1991-ųjų pavasarį gaudė Lietuvos žvejai:

- šiaurės rytų Atlante traleris "Šapošnikovas" gaudė putasu;

- Barenco jūroje, prie Špicbergeno, keturi vidutinieji traleriai "medžiojo" krevetes;

- prie Kanados penki didieji traleriai žvejojo jūros lydekas, o juos aptarnavusi plaukiojančioji bazė "Žvejo šlovė" apdoroti priimdavo ir silkes iš Kanados žvejų.

- centriniame Atlante, prie Sacharos krantų, Mauritanijoje, sardines ir sardineles gaudė 15 mažųjų, vidutiniųjų ir didžiųjų tralerių iš Klaipėdos;

- buvo keli laivai piečiau, prie Angolos krantų;

- Atlanto pietvakariuose, arčiau Argentinos, keli traleriai gaudė kalmarus;

- kitoje pietinio pusrutulio dalyje - Ramiajame vandenyne, prie Velykų salos, šeši didieji traleriai traukė staurides.

Na, bet nepraėjo labai daug laiko, ir kone visas žvejybinis Lietuvos laivynas nuskendo "Jūroje". O "Smiltynės perkėla", atvirkščiai, tapo viena labiausiai gerbiamų uosto įmonių.

Bliuzo terapija

Gerai muzikai neabejingi klaipėdiečiai jau įprato vasarą pasitikti su tradiciniu Pilies džiazo festivaliu. O gūdžiais 1991-aisiais viešose miesto erdvėse bei salėse džiazas, bliuzas, soul muzika ar fankas skambėjo labai retai.

Todėl su kokybiškais garsais nesusipykęs E. Vaičkus nepraleido progos apsilankyti ne per seniausiai iš dviejų iširusių grupių "Prognozė" ir "Hidromasažas" susiformavusio penketuko (Gintaras Grajauskas, Vilius Ančeris, Virgis ir Kęstas Bubliai bei Gediminas Gudauskas), pasivadinusio "Kontrabanda", koncerte.

"Pirodūmuose ir jaukioje prieblandoje ropojau scenos link. Aš ją norėjau pačiupinėti. Štai taip aš susidūriau su savo melancholija. Gerai, kad aš tave sutikau. Tu, keikta ir prakeikta, esi mano gyvenimo bliuzas! Nesvarbu, kad kadaise gulėjau 6-oje ligoninės palatoje. Ir visiškai nesvarbu, kad katės ant stogo darė tai, ką šiaip padorūs žmonės daro namuose. Svarbu, kad katės neloja. Bliuzas paprasčiausiai gydo mano sielą, apvilkdamas mane teigiamu emociniu apvalkalu...

Štai taip aš klausiausi ir reagavau į "Kontrabandos" muziką. Aišku, galima teigti, kad tai nesąmonė. Aišku, kad nesąmonė. Nes vieniems katės ant stogo ir yra katės ant stogo. O kitiems tai - gyvenimo bliuzas. Kas kaip supranta... Svarbu, kad katės nelotų", - kontrabandinės bliuzo terapijos poveikį išdėstė Edas.

Apie vidinį pasaulį

Tomis dienomis Klaipėdoje viešėjo legendinis poetas Bernardas Brazdžionis, o gatvėje VE žurnalistai sutiko dar vieną įdomų personažą - rumunų kilmės švedų aktorių Lusijeną Muskurelį (Lucian Muscurel). Jis vėliau, 1998 metais, pasirodė kultiniame švedų seriale apie komisarą Martiną Beką ("Beck"). Bet... tik vienoje serijoje.

O tada šis žmogus buvo Stokholmo jaunimo teatro mokyklos N. B. V. pedagogas. Į Klaipėdą jis atvežė savo studentus. Švedas neslėpė susižavėjimo lietuviais.

"Mes pamatėme, kad jūsų vidinis pasaulis labai turtingas. Pas jus dar egzistuoja kilnumas, svetingumas, kurie Vakarų sistemoje yra beišnykstą. Mes ten turime daugiau automobilių, bet savo viduje kai ką jau esame praradę. Todėl aš linkiu jums kuo greičiau atgauti laisvę, ramybę dvasioj, įsigyti gražių mašinų, bet neprarasti savo širdies", - teigė L. Muskurelis.

Apie tikrąjį vidinį pasaulį

Na, iš šono įžvelgti vidinio pasaulio turtus gal galima geriau matyti. O štai kokį vidinį mūsų pasaulį matė VE žurnalistai:

"Klaipėdos 1-ojo lopšelio-darželio vedėja, gavus darželiui paskyrą "aštuntukui", taip sugebėjo "įtikinti" visą kolektyvą, jog niekas neprieštaravo, kad paskyra vėl atitektų pačiai vedėjai. Gali būti, jog ji pretenduos ir į 3-ią "žiguliuką", nes mašinos neturi dar vienas jos sūnus."

"Regatos" restorano durininkas Juozas praėjusį šeštadienį į pustuštį barą įleido tris žmones tik už 6 rublius. Atseit už programą, nors programa tuo laiku buvo seniai pasibaigusi. Už 6 rublius bare teko pasitenkinti televizijos laida, nors iš durininko bilietėlių lankytojai taip ir nesulaukė."

"Muzikinio teatro meno vadovas Algis Jonas Lukoševičius pareiškė, jog greitai operos bus dainuojamos didžiąja rusų kalba. Kas tai? Ar siekis pritraukti žiūrovus iš sovietijos? Ar tai atsargus noras steigti Muzikinio teatro filialą Igarkoje? Ką žinai, gal dar viskas apsivers."

"Veiksmas vyksta sekmadienį, 2 valandą nakties, prie turgaus. Vaikinukas ir mergiotė jau ilgai laukia transporto, kuris galėtų nuvežti į pietinę miesto pusę. Bando stabdyti retas vidurnakčio mašinas. Ir čia iš pravažiuojančio vyšninės spalvos "aštuntuko" arba "devintuko" pasigirsta riksmas: "Imu tik k...ą".

"Du vyrukai gegužės 18 d. "Neptūno" restorane išleido 7 000 rublių. Beje, tiedu vaikinai net už 900 rublių nusisamdė vietinį policininką asmeninei apsaugai. Matyt, nelabai juo pasitikėjo, kadangi trumpam pasišalinę iš restorano salės "salonų liūtai" grįžo ginkluoti pistoletu ir 2 granatomis."

Turtingas tas mūsų vidus!