"Vakarų ekspresas". 1991 05 23 ir 25

Tą pačią dieną padėtį dar bandė gelbėti miesto Valdyba - priėmė nutarimą, kuriuo pasisako prieš statybas Melnragėje. Nors pats miesto meras Povilas Vasiliauskas ir pripažino: "Bet ar to pakaks? Dabar šį klausimą spręs Vyriausybė. Bijau, kad ji gali nepaisyti miesto Valdybos nuomonės."

Savo nuomonę pareiškė ir nepakeičiamas (nors liaudies išmintis sako, kad tokių nebūna. Hmmm, turbūt liaudis šįkart bus suklydusi...) miesto vyr. architektas Almantas Mureika. Tais laikais jis dar buvo pagaunamas, nuo žurnalistų nesislapstė, todėl pareiškė esąs pasipiktinęs tuo, kaip viskas skubotai daroma. Danų paruoštą įmonės plėtros projektą (7 tomai, 460 puslapių) jis gavo tik 46 valandos prieš Tarybos posėdį.

"Toks požiūris į klaipėdiečius. Vilniečiams pateikė daug anksčiau", - stebėjosi jis.

Stebėjosi A. Mureika ir tuo, kad "šiame projekte nėra jokio ryšio su Melnragės gyvenviete, miestu. Neatsižvelgiama į sanitarinius, priešgaisrinius atstumus."

"Naftos eksporto įmonės vadovai tvirtina, kad pakanka 500 metrų apsaugos zonos. Ir tik iš jos reikėtų iškelti gyventojus. Pasižiūrėjus į Melnragės planą akivaizdu, jog tektų nugriauti minimum 19 namų, dvejus poilsio namus, iškelti Laivininkystės sandėlius-šaldytuvus, karinį dalinį. Gaisrininkai tvirtina, kad apsaugos zona turi būti žymiai platesnė - tada tektų nugriauti visą Melnragės gyvenvietę", - konstatavo vyr. architektas.

Viskas degs pragaro liepsna

Laikraštyje pasisakyti panoro ir miesto "vyr. ugniagesys" Rimantas Stanevičius. Gaisrinės vadas buvo kategoriškai prieš naftininkų plėtrą Melnragėje.

"Imkim naftos produktus. Numatyta laikyti 50 000 kub. m talpos 16 metrų aukščio rezervuare. Gaisro atveju šis bokštas degtų 80 valandų, o mes stebėtume ir lauktume gaisro pabaigos, nes tokios talpos degimo procesas beveik nevaldomas. Net pasitelkę visus Lietuvos bei kaimyninių respublikų gaisrininkus nepajėgtume užgesinti gaisro", - juodą, tiksliau, labai raudoną ir karštą scenarijų piešė R. Stanevičius.

Gąsdino jis ir tuo, kad, kilus gaisrui, "beveik visa Klaipėda" skendėtų dūmuose, tektų evakuoti daugelį gyventojų. O dar baisiau būtų, jei išsilietų benzinas, kuris, skirtingai nuo mazuto, dega ant vandens: "Ugnis gali nušluoti visą pakrantę."

Dabar žinome, kad nieko panašaus neįvyko. Bet kažkodėl bent tris kartus degė Smiltynė, kur, žinia, ne tik naftos bazių, bet ir menkiausios degalinės nėra. Ir degė taip, kad dūmuose skendėjo "beveik visa Klaipėda", neskaitant Juodkrantės.

Aišku, galite sakyti, kad tai priklauso nuo Dievo valios. Bet ar ne žmonių rankomis sukeltoje ugnyje pleškėjo Smiltynės kalnapušės? Ir ar ne žmonių (naftininkų) rankomis bei protais užtikrinamas saugumas dabartinėje "Klaipėdos naftoje"? Ir tai daroma taip, kad kompanijos "British Petroleum" ekspertai nuo 2001 m. kasmet teigiamai įvertina terminalo darbų civilinę saugą, aplinkosaugą ir priešgaisrinę saugą...

"Vėjas-91"

Na, o kol Smiltynė dar nedegė, į aną krantą mėgdavo persikelti ir net iki Nidos nuvažiuoti Edas Vaičkus. 1991-ųjų gegužę tą jis darė ne vieną kartą, kaskart grįždamas ir VE skaitytojams parveždamas vieną ar kitą "perlą". Štai kad ir tokį pasakojimą apie Nidoje įvykusį tarptautinio seminaro "Vėjas-91" atidarymą:

"Ant improvizuotos scenos užlipo Fracisco Martines iš Ispanijos. Toks paprastas, neaukštas, su "lenoniškais" akinukais ir kuprine, ir pareiškia, kad savo darbuose darys viską, kad išliktų pagarba gamtai. Dirbs dieną ir naktį (!). Va taip.

Pirmą kartą Nidoje ir apskritai gyvenime mačiau ispaną. Ir visada galvojau, kad ispanas - tai juodas juodas temperamentas su peiliu. Pasirodo, ne! Jis šypsosi ir sako dirbsiąs. Na, ir gerai.

Po to kalba prancūzas. Pastarasis susižavėjęs Nidos senamiesčiu (suprask: etnografine zona). Vėliau garsiai pareiškia, jog kartu būsime stipresni. Velniškai girdėti žodžiai?

Sušalęs skandinavas, kurio pavardės nenugirdau, nes ją nupūtė vėjas, buvo originalus ir, be susižavėjimo gamta, pareiškė, kad kartais turėtų būti ir saulės...

Korėjiečio kalba apskritai buvo neverčiama į lietuvių kalbą, bet turbūt jis, kaip ir visi, pasakojo nedidelei grupei simpoziumo atidarytojų apie Nidos gamtą. Bandžiau užklausti, iš kokios jis Korėjos. Šitos ar anos. Na, niekaip nesupratau, iš kurios. Tik vėliau, kada vietoje nosinės jis pradėjo naudoti servetėlę iš valgyklos, supratau, iš kurios...

Labiausiai buvo patenkintas norvegas Tron Kittelsen. Pasirodo, čia, Nidoje, galima gauti "West" cigarečių, visai pigiai ir už rublius."

Vargu ar kas galėtų pasakyti, kokią įtaką tolesnei T. Kittelseno kūrybai turėjo Nidoje surūkytos "West" cigaretės. Bet darbai jo visai įdomūs, spalvingi tokie. Įsitikinti galite patys: www.tron-kittelsen.no. Ten net galite parašyti laiškelį ir paklausti, ar jis primena 1991-ųjų "Vėją" unikaliausiame Lietuvos kampelyje.

Prestižiniai "žiguliai"

Vis dėlto reikia pripažinti, kad mūsų, žemdirbių, tautai tie visi "Vėjai" yra vėjai. Mums daug svarbiau tai, kas mūsų šaldytuvuose. Arba kaimyno garaže. Todėl toks Rimas Kartušis (kas toks, neaišku - jo pėdsakų dabartyje aptikti nepavyko) VE parašė straipsnį apie naujų automobilių skirstymo peripetijas Klaipėdos rajone:

"Dar prieš metus prestižiniais automobiliais buvo "apdovanoti" keletas buvusių vadovų, paliekančių šiltas kėdes erdviuose kabinetuose. Nors jiems viešai buvo pareikštas nepasitikėjimas, valdžia nieko nepaisė: varna varnai akies nekerta!

Automobiliu VAZ buvo apdovanotas netgi KGB darbuotojas Bručkus. Matyt, už nepriekaištingą darbą.

Nauja savivaldybė pirmiausia automobiliais apdovanojo pati save. Naujausios markės "Žiguliai" "pradžiugino" valdytoją Rimandą Stonį. Sako, žmogus gyvena Klaipėdoje (tiesa, nuosavą namą jau yra pasistatęs Gargžduose!), kasdien valdiška mašina važinėja į darbą ir namo. Kiek išdeginama valdiško benzino! Tačiau kokia valdytojo mašinos spalva, pavaldiniai išvydo tik dabar, kai valdišką "Volgą" valdytojas bakstelėjo į medį..."

Šiuo straipsniu VE bakstelėjo ne tik buvusiam komunistui R. Stoniui. "Žigulius" dovanų gavo ir...

"Dabar gi prestižinė mašina atsidūrė paties rajono Švietimo skyriaus vedėjo Albino Klizo prestižinio namo prestižiniame garaže! Prieš kelerius metus skirtą mašiną jis jau pardavė. Nepigiai, žinoma. Nekvailas juk žmogus. O valdiškiems ir asmeniniams pasivažinėjimams yra tarnybinis transportas".

Beje, įdomu - kiek dabar naujų "žigulių" už savo 35 mln. eurų galėtų nusipirkti R. Stonys? Jei skaičiuotume, kad nauja "Lada" vidutiniškai kainuoja apie 400 tūkst. rublių, atsakymas būtų toks: 6 522 nauji "Lada" (taip dabar jie vadinasi) modeliai. Su puse.

Bet čia juk ir esmė - 1991-aisiais "žigulio" jis juk nepirko. Būtent taip žmogus ir susitaupė. Tad nepavydėkime ir pasimokykime taupumo!

Beje, A. Klizas su tais "žiguliais" irgi išvažiavo į žmones. Dabar jis - Klaipėdos rajono tarybos narys. Jau daug metų.

Tad, gerbiami skaitytojai, dar mokytis mums su jumis ir mokytis...