"Vakarų ekspresas". 1991 03 30

Taip 1991-ųjų kovo 30 dieną be jokių skrupulų ir padarė "Vakarų ekspresas". Nors, aišku, turbūt atsirado tokių, kurie patikėjo, jog sovietų kariškiai jėga paėmė miesto Tarybos pirmininką Vytautą Čepą į karinius mokymus ir apgyvendino kareivinių miestelyje, kur Klaipėdos universitetu dar net nekvepėjo. Ten kvepėjo tankų alyva ir desantininkų autais. Štai tokioje aplinkoje ir atsidūrė V. Čepas.

"Laiko tuščiai neleidžiu. Sugrįžęs iš poligono nuolat skambinu miesto merui Povilui Vasiliauskui ir bent šiek tiek prisidedu prie miesto reikalų tvarkymo", - teigė politikas.

Beje, jo žiniomis, kariškiai ruošiasi į karines pratybas paimti ir patį P. Vasiliauską, tačiau jiems nesiseka: "Kiek man žinoma, komisariato atstovai niekaip negali surasti mero darbe."

Melagio dienai galima nurašyti ir dar vieną tame pačiame VE numeryje pasirodžiusį interviu - su Klaipėdoje koncertavusia Džordana Butkute. Tiesa, jo pasirodymo laikraščio puslapiuose priežastis buvo kiek kita - atlikėja nepanorėjo bendrauti su reporteriu, tad šiam nebeliko nieko kito, kaip tik sugalvoti dainininkės atsakymus į pasiruoštus klausimus.

"Mūsų pokalbį nutraukė šaižus žadintuvo skambutis. Pašokau iš lovos, kakta ritosi stambūs prakaito lašai. Laikrodis rodė aštuntą valandą ryto. "Koks velnias nešė mane vakar į tą koncertą, - pagalvojau aš. - Negi tik tam, kad pamatyčiau laibą, lietuviškų kooperatorių gamybos bižuterija padabintą Jos ranką ir išgirsčiau spiegiančius žodelius: "Bai bai, neturiu aš laiko kada kalbėtis su tavimi, skubu į... "Įsispyręs į šlepetes nukiūtinau į WC ir tariau: "Nemylėjai manęs, nemylėsiu ir aš. Vot!"

O štai dar viename interviu meilė liejosi per kraštus. Netgi gali būti, kad ne "bažnyčią", o žmonių smegenų plovyklą, kurioje nepamirštama kruopščiai surinkti mokesčio į per susirinkusiųjų rankas siunčiamą "aukų" kibirėlį, labiau primenančio "Meilės žodžio" pastorius Donatas Ivanauskas tikėjo tuo, ką kalba:

"Viešpats man parodė didelį, tuščią, akmenuotą lauką ir tarė: "Eik ir pradėk darbą, kurio niekas nedarė šitame mieste" <...> Bet aš vis dar nenorėjau priimto šio Dievo plano savo gyvenime. Ir kartą visai netikėtai šv. Dvasia man tarė: "Arba tu pradėsi darbą, arba aš pastatysiu kitą žmogų." Ir aš sutikau... Tik dabar aš pradedu suvokti, kad pastorius - tai antgamtinė dovana. Tai sugebėjimas matyti Dievo planą vietinei bažnyčiai. Tai dvasinis vadovavimas Dievo žmonėms."

Balandžio 1-oji artinosi nenumaldomais žingsniais...