"Vakarų ekspresas". 1991 02 21

Tačiau ironizuoti nereikėtų. Tam tikra prasme abu įvykius galime vadinti istoriniais. Bent Vokietijos karo laivo "Sachsenwald" vizitą mūsų uoste - neabejotinai. Tai - pirmas vokiečių karo laivo apsilankymas Klaipėdoje po 47 metų pertraukos, savo straipsnyje konstatavo "Vakarų ekspreso" redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Oginskas, priėmęs ir pakalbinęs redakcijoje apsilankiusius šio laivo jūreivius.

70 laivo įgulos narių pasipylė į Klaipėdos gatves.

"Susidomėjimas Klaipėda didžiulis, tačiau jūreiviai vaikšto po tris - dažniausiai vienas karininkas ir du jūreiviai. Su viena tokia trijule teko kalbėtis redakcijoje. Tai - karininkas Sven Buqqle ir du jūreiviai motoristai - Norbert Kuhlmann ir Mathias Meyn", - pasakojama straipsnyje.

Laivas plaukė į Leningradą (tuomet dar taip vadinosi Sankt Peterburgas), tačiau dėl oro buvo priverstas užsukti į Klaipėdą. O į Rusiją, pasirodo, jis gabena 8 tūkst. tonų maisto produktų - "badaujančiam Leningradui".

"Tai mūsų karinio laivyno atsargos. Jau buvome susiruošę prieš porą mėnesių, tačiau kelionę vadovybė vis atidėdavo. Net nežinau, dėl Vokietijos ar Maskvos kaltės. Atgabensime, matyt, ir daugiau", - aiškino S. Buqqle.

"O situaciją pas mus vokiečiai maždaug tokią ir įsivaizdavo. Nustebino tuščios parduotuvės ir mažos kainos. Nepaisant to, Mathias Meyn nešėsi estiškas slides. Redakcijoje svečiai atsiminimui paliko savo uniformų skiriamuosius ženklus ir "Marlboro" pakelį", - skaitytojams pranešė K. Oginskas.

Įdomu ir tai, jog 1969 metais pastatytam minininkui "FGS Sachsenwald (A 1437)" kelionė į postsovietinius vandenis buvo viena paskutiniųjų jo biografijoje - tų pačių 1991-ųjų rugsėjį jis nuimtas nuo tarnybos Vokietijos karo laivyne ir supjaustytas į metalo laužą.

Bet grįžkime į tų metų vasarį Klaipėdoje. Antra svarbiausia naujiena buvo ta, kad mieste sočiai prisnigo, ir mašinos ėmė slidinėti, ypač užmiestyje. Sakote, kur čia istorinė vertybė ir originalumas?

Ogi pažiūrėkite į pavadinimą: "...Netikėtai užklupo..." Yra pagrindo įtarti, kad būtent šis straipsnis apie slidžius kelius padėjo pagrindus kultiniam kiekvienais metais nuskambančiam (na, gerai, dabar gal jau rečiau) visos Lietuvos komunalininkų pasiteisinimui: "Žiema mus užklupo netikėtai..."

Beje, jau tada keltas klausimas dėl druskos naudojimo gatvėms barstyti - kenkia ji kam nors ar ne. Spec. ATĮ direktorius Stasys Šaltėnas jaunajam reporteriui Šarūnui Pučinskui aiškino, kad gatvės barstomos ne druska, o 3 proc. kalio chloridu, kuris padangų neėda.

"Drįstu pastebėti, kad tai - irgi druska", - išdrįso pastebėti Š. Pučinskas ir paskambino išgirsti Savivaldybės Gamtos apsaugos skyriaus vedėjos Dalios Žukienės nuomonę. Šios atsakymas reporteriui pasirodė pritrenkiantis - esą ši cheminė medžiaga esanti ne kas kitas, o trąšos, kurių nutekėjimas į kanalizaciją "skatina mikroorganizmų dauginimąsi, intensyvėja vandens telkinių užžėlimas".

Ir dar paaiškėjo vienas dalykas - pasirodo, gatvių "tręšimas" vyksta pagal... Maskvos Panfilovo vardo instituto rekomendacijas.

"Kada atsisakysime "broliškos" kaimynų pagalbos iš Rytų ir pažvelgsime Vakarų link", - retorišku klausimu straipsnį baigia autorius.

Pabaikime juo ir mes savo apžvalgą.