Todėl nenuostabu, kad abu leidiniai vienas kitam "skolindavo" savo medžiagas. Pavyzdžiui, 1991-ųjų vasario pradžioje į "Mažąją Lietuvą" netilpo dalis interviu su sovietinio KGB padalinio Klaipėdoje viršininku Vaclovu Stropumi. Taip ši dalis atsidūrė VE puslapiuose.
Tiesa, oficialus tos įdomios įstaigos pavadinimas buvo toks - Valstybės saugumo komiteto skyrius Klaipėdos miestui ir Lietuvos jūrų baseinui. Bet nuo to pokalbis su pulkininku V. Stropumi buvo ne mažiau įdomus. Ypač jo papasakota istorija apie brolius Praną ir Antaną Petrauskus.
"Antanas išvažiavo gyventi į dar tuometinę Vakarų Vokietiją. Motina su Pranu pasiliko čia. Jiedu kartas nuo karto susitikdavo Minske. Sykį Antanas paprašė brolio vienos paslaugos: sužinoti, kada kviečia vyrus į komisariatą, vakare ar naktį? Ar dažnai? Kur siunčia apmokymams? Kur Klaipėdoje yra benzino kolonėlės, kiek iš vieno karto įpila benzino, kokie tiltai ir t. t. Tai, be abejo, jokia paslaptis. Tačiau kažkam Vakaruose tokios informacijos reikėjo.
Išmokė Praną slapto rašto. Jis savo informaciją turėjo užšifruoti vaikų piešinėliuose. Antanas taip pat. Iš pažiūros viskas atrodė labai nekaltai: brolių vaikai siunčia vienas kitam laiškelius, piešinėlius. Juos išaiškino Minske. Antaną nuteisė 8 metams laisvės atėmimo. O Praną paleido. Jis jokių žinių nebuvo spėjęs perduoti. Mes pasikalbėjome su juo, jis suprato savo klaidą. Vėliau Antaną paleido. Vyriausybė jį į kažką apkeitė. Po to į Vokietiją gyventi išvažiavo ir Pranas", - paporino KGB pulkininkas.
O daugiau pokalbyje su juo - nieko pikantiško. V. Stropus bandė įtikinti žurnalistus, kad saugumo komitetas Lietuvoje nieko blogo nedaro, pokalbių nesiklauso, kovoja su aplinkos teršėjais (!) ir t. t., ir pan. "Mus paprasčiausiai juridiškai atjungė nuo Lietuvos gyvenimo, ir saugumas Lietuvoje nebeturi jokių teisių", - tikino pulkininkas, savo darbą saugumo struktūrose uostamiestyje pradėjęs dar 1955 metais kaip LSSR KGB Klaipėdos miesto skyriaus 2-ojo poskyrio operatyvinis įgaliotinis.
Žiūrint labai jau neoficialiai, "Vakarų ekspresas" bendravo su ideologiniu priešu. Bet toks jau žurnalistų darbas ir pareiga - išklausyti visas puses. Tad ir mūsų dienraštis nuo pat pradžių skelbėsi esąs atviras visoms nuomonėms. Ir nusprendė surinkti paskutines naujienas iš visų uostamiesčio politinių jėgų.
Beveik visos partijos mielai pasidalino savo žiniomis, net "interjudėjimu" save įvardinanti "Vienybė-Jedinstvo". Tik ne komunistai. Jie kaip buvo visą gyvenimą, taip ir liko trumparegiai idiotai. Štai ką laikraščiui atsakė LKP (TSKP) Klaipėdos miesto sekretorius Juozas Bremkauskas (kalba netaisyta):
"Vakarų ekspresas" yra nacionalistinis laikraštis, šmeižikų lizdas, taip negražiai užsiminęs apie prezidentą M. Gorbačiovą, pamazgom apipylęs ne vieną tikrąjį graždanina Litvy, tad jame net keletą žodžių tarti mne nepozvoliajet čelovečeskoje dostoinstvo. Ja sam litovec, liubiaščij Litvu, ne mogu turėti reikalų su neprincipingais žmonėmis."
Kaip sakoma, be komentarų. Vis dėlto imkite ir pažvelkime, kas atsitiko tais pačiais 1991 metais, tik šiek tiek vėliau. Ogi štai kas - tas "litovec", susirinkęs visą savo "dostoinstvo", tačiau pamiršęs Lietuvos teisėtvarkininkus sudominusius kai kuriuos dokumentus, pabėgo iš Klaipėdos. Iš miesto, saugoma sovietinių desantininkų, spruko ir jo šeima.
Įdomu tai, kad J. Bremkauskui buvo išduotas Europos arešto orderis, tik, gaila, šis veikėjas, greičiausiai pasislėpęs Rusijoje arba Baltarusijoje, taip ir nebuvo sulaikytas ir nesulaukė atpildo. Kita vertus, jei jau žmogus sugebėjo parašyti taip, kaip parašė "Vakarų ekspresui", aišku, kad jį jau nubaudė pats gyvenimas...
Na, o pabaigai - dar šiek tiek apie lietuviškus ir rusiškus reikalus.
"Visa Europa laivais, traukiniais suplukusi tempia pagalbos lauknešėlius pervargusiai nuo komunizmo statybos ir badmiriaujančiai Rusijai. O Rusija tuo metu, pasirodo, padeda dar visai neblogai besimaitinančiai Lietuvai.
Netikit? Ką tik Klaipėdoje, maisto prekių parduotuvėje, nusipirkau gražų paketą, ant kurio aiškiai parašyta - "PAGERINTOS LAZDELĖS JAROSLAVLIO" ("Paločki sdobnyje jaroslavskije"). Apsiverktų jaroslaviečiai, pamatę mus, skaniai kramtančius pagerintas jų lazdeles. Galvą guldau, kad Jaroslavlio prekystaliai seniai tokių lazdelių nematė. Dar galima meniu paįvairinti Klaipėdoje pirktais sausainiais-traukučiais "Maskva". <...>
P. S. Širdis atlėgo išblusinėjus smulkius užrašus ant lazdelių ir sausainių paketų. Pasirodo, Rusijos dovanos kepamos Klaipėdos duonos kombinate", - redakcijai savo įspūdžius aprašė VE skaitytojas Alfonsas Jankantas.
Rašyti komentarą