Neabejotinai pagrindinė tų dienų aktualija - artėjanti visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa.
1991 metų vasario 9-osios referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės (oficialiai vadintas gyventojų visuotine apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės) buvo pirmasis referendumas šalies istorijoje.
Gyventojai, turintys teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, anketoje turėjo tik du pasirinkimus - išbraukti žodį "Taip" arba išbraukti žodį "Ne". "Vakarų ekspresas" nebuvo šališkas, ragindamas klaipėdiečius neignoruoti apklausos:
"Žinoma, galima nenueiti balsuoti arba nuėjus neišbraukti nei TAIP, nei NE. Bet tai būtų NE TAIP, vadinasi - NE - Lietuvos nepriklausomybei. <...> Kalbėsime apie tuos, kurie dar abejoja arba tiesiog pavargo, viskuo nusivylė. Jiems apsispręsti, vis didėjant politinei ir socialinei poliarizacijai, teks. Ne vienas jų bijo prarasti valdžią, svarią visuomeninę padėtį, įtaką įvykiams. <...>
Kiekvienas turėtų suvokti, kad tik Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje galės kovoti už demokratiją, žmogaus ir tautinių mažumų teises, materialinę gerovę. Priešingu atveju už juos spręs KITI. Tad norisi priminti poeto žodžius: laisvės ir laimės nevertas tas, kas nekovoja už SAVE!"
Panašiai teigė ir Klaipėdos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Algirdas Grublys.
"Į apklausą aš pakviesčiau ne rusus ar lietuvius, bet Lietuvos piliečius ar apsisprendusius tapti jais. Dalyvavimas šitoj apklausoj reikštų jų pilietinės pareigos atlikimą. Ir nereikia bijoti, kad neateis vienas ar kitas rusas, ukrainietis. Ir specialiai raginti jų nereikia. Dauguma vis tik supranta ir palaiko mus, suvokia, kad yra Lietuvos piliečiai, taip pat atsakingi už jos ateitį", - teigė jis.
Dabar mes žinome, kad referendume dalyvavo 2 247 810 rinkėjų (84,74 proc. nuo bendro rinkėjų skaičiaus). Iš jų 2 028 339 rinkėjai (90,24 proc. nuo dalyvavusių skaičiaus) pritarė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui. 147 040 rinkėjų atsakė neigiamai. Negaliojančiais pripažinta 66 614 biuletenių.
Atrodė, Lietuva tuo metu buvo vieninga kaip niekada. Net žmonių saugomoje Aukščiausioje Taryboje (AT) į posėdžius Sausio 13-osios naktį susirinko apie 130 deputatų. "Ko nėra buvę anksčiau", - pripažino tomis dienomis net 66 valandas nemiegojęs AT deputatas klaipėdietis Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, išrinktųjų elgesyje buvo galima stebėti gražių momentų: "Tokioj situacijoj atsirado susiklausymas, vieningumas. Labai maloniai nuteikė lenkų frakcijos deklaracija, inspiruota mūsų deputato Alfonso Žalio. Lenkai pasakė: "Žinoma, mes pykomės praeity ir ateity dar pyksimės, bet šituo klausimu mes turime būti vieningi."
Tikrai gražu. Buvo. Tačiau kad to vieningumo neliks, ir galbūt jau greitai, E. Gentvilas nujautė. Pranašiškų ženklų pakako.
"Praeis galbūt dvi, trys savaitės, ir vėl mes riesimės, leisim į eterį pusvalandinius kvailus ginčus. Rietis ir ginčytis, tarkim, Nepriklausomybės klausimais dar galima. Bet pažiūrėkim, kas dabar darosi. Gyvena Audrius Butkevičius priešais Mindaugą Stakvilevičių. Ir Butkevičiui pasirodė, kad Stakvilevičius žaidžia šachmatais užuot pagerbęs Nežinomojo kareivio palaikus. Atėjęs į televiziją, padaro pareiškimą. Nors viskas buvo visiškai kitaip. Būtų baisu, jeigu ir vėl tokios nesąmonės prasidėtų. Žmonės, kurie buvo pasiryžę aukotis už mus, būtų apgauti. Jie paprasčiausiai nusiviltų", - pranašavo politikas.
Ir išpranašavo. Seime vienybė išgaravo labai greitai. Tai reiškia, kad žmonės buvo apgauti. Ir jie tikrai nusivylė. Pažiūrėkite į pasitikėjimo reitingus - remiantis paskutine, pernai (2015-ųjų) gruodį atlikta viešosios nuomonės apklausa, mažiausiai palankiai respondentai žvelgia būtent į Seimą - 29 proc. pasitiki, 69 proc. nepasitiki.
Štai kiek daug Seimas sugebėjo nuveikti per 25 metus.
Pabaigti šią apžvalgą labiausiai tiktų daugtaškiu. Taip ir baigiame...
Rašyti komentarą