"Vakarų ekspresas". 1990 10 24

Suprantama, kalba ėjo ne apie Afganistane su svetimšaliais kovojusius musulmonų grupuočių narius, o apie taip kažkodėl pramintus privačius taksistus. Tarp kitko - o kuria iš šių dviejų veiklų verčiasi "Facebook" profilį turinti UAB "Dušmanai"? Gal tai - oficialus "Uber" paslaugos teikėjas mūsų šalyje?

Taksistai neevoliucionuoja

Na, bet grįžkime į 25 metų senumo VE puslapius. Taigi - vadinti žurnalistiniu tyrimu minėtą straipsnį gal ir būtų per skambu. Na, bent vertinant šiandienos masteliais. Tačiau jo autorius Darius Anužis nepatingėjo palydėti porą Klaipėdos taksistų į Šiaulius, kur vyko vietinių "dušmanų" mitingas prieš Saulės miesto valdžios nustatytą maksimalią galimą individualių taksi paslaugų kainą (30 kapeikų už 1 km) ir baudos už pažeidimą tarifą (1 000 rublių).

Šiauliuose paaiškėjo, kad "dušmanai" nuo dušmanų skiriasi nedaug - streikavę taksistai užpuolė pro šalį važiavusią "Volgą", jos vairuotoją apšaukė streiklaužiu ir, išlaipinę žmones, pagrobė automobilį.

"Netekęs žado mačiau tirtančias iš baimės vairuotojo rankas, pro visas dureles tampomus keleivius ir negalėjau suvokti, kad tai - ne XX amžiaus kaubojų miestelis, o šiandieniniai Šiauliai. Keturi žaliūkai sušoko į ištuštintą automobilį ir dingo nežinoma kryptimi. Taip eilinį kartą buvo apsaugotos "dušmanų" teisės", - rašo D. Anužis.

"Trečiadienį, vieningai balsavę už solidarumą su šiauliečiais, vyrukai ramiausiai stoviniavo taksi sustojime prie Autobusų stoties. Ne uždarbiaujančius vaikė, patys klientų ieškojo. Kas, kad vieningai balsavo. Liaudyje sakoma: "Apetitas ateina bevalgant." Kai pamąstai apie mūsų "dušmanus", et..., ką čia beišmąstysi. Vos ne pasaulio bamba, ir tiek... O jei rimtai - gyvatę užantyje šildom", - išvadą daro žurnalistas.

Padarykime išvadą ir mes - praėjo ketvirtis amžiaus, už lango - technologijų revoliucijomis į planetos istoriją įeisianti XXI amžiaus pradžia, tačiau 90 proc. taksistų kaip buvo ant žemiausio išsivystymo laiptelio stovintys proletarai su plėšikiškais polinkiais, taip ir liko.

Apie vargšus ir ne visai

Visada buvo (ir bus) žmonių, kurie gyvena daug blogiau už taksistus. Buvo jų ir 1990 metais. Todėl tuometinis Savivaldybės Socialinės apsaugos skyrius kreipėsi į miesto organizacijas prašydamas paaukoti kuriamam "Skurdo fondui". Jo lėšas pažadėta skirti "socialinei šalpai tų, kurie negauna paramos iš valstybės, turi minimalias pragyvenimo lėšas".

Ar ne laikas vėl išbandyti tą patį? Nors gal nereikia - patys žinote, kad pusę tų pašalpų atsiimtų atvykstantieji su CLS klasės mersedesais, kitą pusę - beviltiški alkoholikai. Skurdo fondas, kurgi ne...

Bet ir šiais laikais, ir anais, buvo tokių, kurie nei apgaudinėjo klientus, nei laukė pašalpų susidėję rankas. Buvo tokių, kurie suprato, kaip galima užsidirbti bet kokioje situacijoje - pavyzdžiui, siūlant pirkti Lenino paminklo, saugomo sovietinių šarvuočių, nuotrauką. Už 20 kapeikų. "Šiais infliacijos laikais beveik už dyką..." - konstatavo redakcija, VE numerį pardavinėjusi už... 15 kapeikų. Visiškai už dyką.

"Fojė" - ne "Depeche Mode"

Į jaunesnį skaitytoją orientuotas "Muzikinio ekspreso" puslapis klaipėdiečius supažindino su "nauja žvaigžde" pavadinta Šiaulių roko klubo grupe "Stagnatai": "Albumų neįrašinėja, groja gyvai. Artimiausiu laiku žada muzikuoti vestuvėse, kuriose dalyvaus ne mažiau kaip šimtas žmonių." Pagalvotum - marazmas, jei nežinotum, kad grupės siela buvo scenos chuliganas Remigijus Ruokis, vėliau labiau išgarsėjęs "Gin'Gas" projektu. Ir bandęs atgaivinti "stagnatus" jau "Les Stagnateurs" pavadinimu. Atrodo, nelabai sėkmingai.

O štai kitas 12-ajame VE numeryje pakalbintas muzikantas jau buvo žvaigždė. Ja yra ir dabar - Andrius Mamontovas, kaip visada, nepagailėjęs pagyrų Klaipėdos publikai: "Man visada malonu koncertuoti klaipėdiečiams ir visai Vakarų Lietuvos publikai. Tai viena demokratiškiausių, jei taip galima išsireikšti, Lietuvos publikų."

Tuo metu jis su "Fojė" ruošėsi įrašinėti naują albumą (tai - 1991-aisiais išleista plokštelė "Gali skambėti keistai", beje, šiais laikais melomanų vertinama kaip vienas brangiausių lietuviškų vinilų). Ir interviu VE Andrius nepagailėjo karčių žodžių tam tikra prasme kultinės TV laidos "Estrados orbitoje" tam tikra prasme kultiniam vedėjui Kazimierui Šiauliui, "Fojė" pavadinusiam "lietuviškais "Depeche Mode".

Beje, tuo metu A. Mamontovas formaliai buvo Vilniaus universiteto žurnalistikos studentas. Ir neslėpė supratęs nebegalintis suderinti studijų su muzika: "Nusprendžiau daryti vieną darbą gerai nei du - vidutiniškai. Jei gyventume padorioje valstybėje prie padorios santvarkos ir valdžios, galėtume pragyvenimui užsidirbti vien tik muzikuodami, o dabar... Užsienyje po penkių koncertų galėčiau automobilį nusipirkti, o dabar - tik dešrelėms su alumi teužtenka..."

Atrodo, palyginti su taksistais, Andriaus vystymasis nesustojo - dabar jis yra vegetaras ir abstinentas...

Ne tik garsios pavardės

Dar apie žinomas pavardes. Rubrika "Miesto kultūros skyriuje": "Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriumi paskirtas V. Žulkus, o Parodų rūmų direktoriumi - J. Damkauskas."

Nors buvo 12-ajame VE numeryje ir kiek mažiau žinomų pavardžių. Pavyzdžiui, kriminalinių įvykių suvestinėje: "Įžūliausiai buvo apvogta Jekaterina Dubanskaja. Į jos butą užėjo milicininko uniforma apsirengęs Konstantinas Meliupšis (g. 1970 m.) su savo dviem bendrais - Viačeslavu Žiulikovu (g. 1973 m.) bei Igoriu Koročenkovu (g. 1968 m.) ir atėmė 40 butelių vyno bei 4 - degtinės. Deja, tariamas milicininkas K. Meliupšis, pasirodo, viso labo tėra Žvejybos uosto krovėjas. O gal, sakau, tai tik į naudą. Trys jaunuoliai be jokių sankcijų ir įgaliojimų už tikrus milicijos darbuotojus "subombardavo" eilinį tašką. Gal ir be reikalo iš jų buvo konfiskuota milicininko uniforma?" - savo nuomonę pridėjo įvykius apžvelgęs Alvydas Ziabkus.

Drąsu pasityčioti iš aukos. Bet nepamirškime, kad tais laikais spaudoje buvo leidžiama viskas.

Geri buvo laikai.