"Vakarų ekspresas". 1990 09 29

Automobilių ratų montuotojas 1990-ųjų rugsėjo 29 dienos VE numerį dar galėtų pavadinti gerai subalansuotu. Jame sudėta daug, tačiau proporcingai. Trumpos, aiškios informacijos aktualiomis temomis, skoningas maketavimas. Žodžiu, 5 balai (tais laikais 10-ies dar nebūdavo).

Aukso karštligė

Pusę šių balų būtų galima atiduoti pirmajame puslapyje įdėtoms Liutauro Kupliausko nuotraukoms prie jo paties parašytos žinutės "Aukso karštligė". Žinutė nedidelė, tačiau tokios ir užtenka, jei yra gera iliustracija, dažnai pasakanti daugiau nei tekstas.

Nors ir šis gerai atskleidžia tai, kuo gyventa 1990-ųjų rudenį: "Vakar prie juvelyrinių dirbinių parduotuvės tebesitęsė "Aukso karšligė". Nors jau laikrodis rodė pusę septynių, didžiulė minia žmonių ginčydamasi tikėjosi patekti į vidų. Vieni žmonės šaukė ant pardavėjų už parašų klastojimą (į parduotuvę buvo galima patekti tik iš anksto užsiregistravus eilėje, o ji tomis dienomis siekė apie 1 000 žmonių - T. G.) ir ragino mane fotografuoti, kita grupelė žmonių, griebdama už fotoaparato, varė į šoną. Bet, laimei, fotoaparatas nenukentėjo, o žmonės visi į vidų vis dėlto nepateko."

Galima pasidžiaugti VE redaktorių lankstumu ir operatyvumu - greičiausiai pirmajame puslapyje spaudai buvo paruošta kita medžiaga, tačiau, sulaukus šio nediduko, bet karšto fotoreportažo, nepatingėta visko perdaryti. Aišku, jei tik žodis "vakar" iš tiesų reiškia "vakar"...

Skaitytojams - totalizatorius

Na, bet kam tai dabar įdomu. Daug įdomiau tame pačiame pirmajame puslapyje aptikti redakcijos skelbimą (ne pirmą ir ne paskutinį kartą įrodantį, jog VE leidėjams netrūko nei jaunatviškumo, nei miesto pulso jautimo).

Ir tai - skelbimas apie totalizatorių: "Nurodykite dieną ir valandą, kada Vladimiro Iljičiaus kojos atitrūks nuo postamento ir pakibs ore. 3 rub. perlaidą siųskite: 235800 Klaipėda, Herkaus Manto 2, "Vakarų ekspreso" redakcijai. <...> Kieno atsakymas bus arčiausiai tiesos, tas laimės visą totalizatoriaus kasą <...> Redakcijos pastaba. 10 % sumos bus skirta darbininkų premijoms už šį sunkų ir pavojingą darbą."

VE dažnai buvo provokatorius - gerąja prasme. O kvietimas miestiečiams lažintis dėl sovietinių kareivių saugomo Lenino paminklo nugriovimo laiko - apskritai žurnalistinių klišių laužymas. Tad galime tik pakartoti tai, ką VE 25-mečio apžvalgoje rašėme jau anksčiau - būtent todėl žmonės ir pamėgo šį laikraštį.

Mokytojai prieš baptistus

Atsimenate Mokytojų namus Vytauto ir Bokštų gatvių kampe? Tais laikais antrajame aukšte veikė "Verdainė" - visai neblogo lygio kavinė, gana pigi, ir, svarbiausia, joje nesirinkdavo skustagalviai. O labai pasisekus alkoholio čia galėdavo įsigyti ir moksleiviai.

Mokytojai, atrodo, tuo irgi džiaugėsi, todėl suprantamas jų nenoras atiduoti tuos namus religinei baptistų bendruomenei, kuri pareiškė pretenzijas į šį pastatą kaip buvusią šventyklą. Ta proga mokytojai prie Savivaldybės surengė piketą, o Darius Anužis pakalbino tuometinį miesto vicemerą Rimantą Ulevičių.

"Religinė bendruomenė turi pilną juridinę teisę reikalauti šio pastato, bet, iš kitos pusės, nemažesnę teisę į šį pastatą turi ir mokytojai. Šis pastatas restauruotas už Švietimo ministerijos pinigus ir kainavo daugiau nei pusę milijono rublių. Šio klausimo išsprendimui, mano nuomone, reikia tik vieno - abiejų pusių geranoriškumo", - konstatavo jauniausias tuo metu vicemeras Lietuvoje.

Žinia, 1991 m. vasarą Klaipėdos evangelikai baptistai atgavo savo maldos namus, o 37 metų R. Ulevičius, draugams visada liksiantis tiesiog Ulia, išėjo 1998-ųjų liepą...

Uostas nukonkuruotas

Šiaip ar taip, 1990-ieji buvo chaoso laikai. Lenino paminklą saugojo sovietiniai šarvuočiai, dar oficialiai veikė KGB, o Lietuva ruošėsi steigti savo muitinę: "Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto specialistai Krašto apsaugos departamentui perdavė žinias, kiek keliuose į Baltarusiją, Latviją ir Kaliningrado sr. turėtų būti muitinių, kiek jose turėtų dirbti žmonių, koks per parą eismo intensyvumas bei kitkas."

Maža to - "bendrame Klaipėdos žvejybos uosto susirinkime buvo nutarta ruoštis uosto išnuomavimui (arendai) iš SSSR Žuvų ūkio ministerijos". Apie tai VE papasakojo vienas iš sumanymo autorių, žvejybos uosto viršininko pavaduotojas ekonomikai Jurijus Charitonovas. Dabar matome, kad uostas išliko. O žvejyba?

Kęstutis Oginskas tame pačiame numeryje panagrinėjo padėtį visame uoste: "Statistika liūdna. Praėjusiais metais liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais į Klaipėdą buvo atplaukę 235 laivai. Šiais metais atplaukė beveik dvigubai mažiau - 125."

Priežasčių, pasirodo, būta daug. Viena jų - atsiradusi konkurencija: krovinių pervežimo tarifus numušė Leningrade (Sankt Peterburgu jis vėl taps kitąmet, t. y. 1991-aisiais) įsikūrusi Baltijos jūrų laivininkystė, o laivai su grūdais kažkodėl pasuko ne į Klaipėdą, o į Novorosijską.

Vienintelė viltis - mazutas. "Tai bene patikimiausia garantija, kad vėl nebus nutrauktas naftos tiekimas į Mažeikius. Maskva skuba parduoti mazutą. O jį parduoti galima tik per Ventspilį ir Klaipėdą", - padarė išvadą K. Oginskas, beje, vėliau, 2000-2005 metais, dirbęs AB "Mažeikių nafta" atstovu spaudai. Atrodo, tas straipsnis jam pravertė.

Vėl garsios pavardės

Jau minėtas L. Kupliauskas 5-ajam VE numeriui parengė dar vieną fotoreportažą - iš Klaipėdos skautų vizito į neseniai atkurtą Kretingos vienuolyną ir bažnyčią. Nuotraukose galima pamatyti ir brolį Astijų Kungį, kuris tuo metu buvo Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos ministro delegatu Lietuvai, ir legendinį uostamiesčio architektą Vytautą Šliogerį (1943-2006).

Visuomenės veikloje dalyvauti nevengęs V. Šliogeris VE puslapiuose dar viešės. O štai 1990-ųjų rugsėjo 29-ąją juose pirmą kartą pasirodė fotografo Kęstučio Maskolaičio pavardė ir, suprantama, nuotraukos (pvz., iliustruojanti tuščias lentynas Telšių mėsos parduotuvėje, neskaitant mėlynų vištų po 3 rublius ir 20 kapeikų už kilogramą). Praeis dar šiek tiek laiko, ir Maskolis taps kultine figūra ne tik laikraščio, bet ir miesto gyvenime...

Burba ieško seklių

Debiutavo rubrika "Vakarų ekspreso" svetainėje". Joje įamžinta vokiečių žurnalistų Ruht Kibeka ir Jenso Franko, kartu su mažamečiu sūneliu keliavusių daryti reportažą apie Kaliningrado sritį, pora. Drąsuoliai, nieko nepasakysi.

Pakalbinta ir tomis dienomis redakcijoje viešėjusi 1990-ųjų Mis Lietuva Greta Bardavelytė. Alvydo Ziabkaus straipsnyje "Gražuolės irgi kerta langą į Europą" Klaipėdoje choreografiją studijavusi Greta pasakojo ketinanti vykti į Graikijoje rengiamą konkursą "Mis Europa", po to - į Italiją, Kanadą bei Meksiką. Be to, ji teigė, kad "Mis Lietuva" konkurse buvę "kažkokios VFR firmos atstovai dar žadėjo pakviesti į Vokietiją."

Žinia, 1990-aisiais "Mis Europos" konkursas taip ir neįvyko, o G. Bardavelytė, nešiojanti Lehmann pavardę, kartu su vyru vokiečiu gyvena kažkur netoli Frankfurto. Langas į Europą, atrodo, prakirstas sėkmingai.

Maskolis nepasikuklino paprašyti gražiausios Lietuvos merginos apnuoginti kojų. To, kaip ir daugelio kitų dalykų, jis nesikuklino niekada.

Na, o pabaigai - desertas: UAB "Burba ir Ko" prezidento Justino Burbos (kažkur girdėta, ar ne? :) skelbimas apie steigiamą privačių seklių biurą ir ieškomus "patyrusius buvusius milicijos karininkus, tardytojus, kriminalistus, prokuratūros darbuotojus, užregistruotus karatė atstovus."

Taigi, skelbime pažymima, kad kandidatas pokalbiui bus iškviestas asmeniškai: "Telefonu ir žodžiu nebus teikiama jokia informacija, nežiūrint ar tai pažįstamas, ar nepažįstamas." Ir dar pridedama: "Galim nudžiuginti, kad užmokestis bus nemažas, tik išsiaiškinus nusikaltimą. Remsimės operatyvia užsienio detektyvų informacija ir būsima videoaparatūra".

Burbos stilius. Su niekuo nesupainiosi.

Prašytume atsiliepti klaipėdiečius, turinčius 10-ąjį "Vakarų ekspreso" numerį (1990 10 16). Tel. (8 46) 411 305, mob. tel. 8 611 59406.