Žolė, šamas ir laukimas

Kiek yra tekę girdėti atsiliepimų apie Pilies uosto restoraną, tenka išgirsti nemažai nusiskundimų dėl itin lėto aptarnavimo. Ką gi - pabandėme ir mes.

Kadangi iš abiejų pastato pusių yra įrengtos terasos, galima pasirinkti, ką pietaujant labiau norisi matyti. Iš vienos terasos atsiveria vaizdas į pasukamąjį tiltelį ir jachtų prieplauką, o tai bent jau man primena keliones ir atostogas. Sėdint kitoje terasoje matyti į Smiltynę keleivius keliantys keltai, kranai, Danėje besišvartuojantys žvejybiniai laivai ir laiveliai. Nors šioje terasoje vėjas košte košia, čia prisėsti gundo ne tik ant medinės pakylos, bet ir tiesiog ant žolės sustatyti stalai. Kai akys nukrypsta į žolę, lyg ir nebematai iki gyvo kaulo įgrisusių reklaminių skėčių nuo saulės, prispaustų prie žemės šaligatvio plytelėmis, tačiau bendrą vaizdą jie vis gi nupigina.

Galimybė išbėgus iš kontoros pietaujant užuosti žolės kvapą, matyt, vilioja ne vieną - man apsilankius čia pietavo nemažas būrelis žmonių.

Pirmasis patarimas tiems, kurie žada išbandyti pietus šioje tikrai puikioje vietoje - atsipalaiduokite, kitaip galite pradėti erzintis, kad padavėjos neatbėga strimgalviais, vos tik prisėdate. Matyt, jos palieka laiko pasimėgauti išskirtine panorama ir pakvėpuoti gaiviu Kuršių marių bei žolės kvapu. Mes pietums sugaišome visą valandą, kita vertus, juk tiek tam ir skirta.

Perdėto padavėjų dėmesio tikrai nesulaukėme - nors prie įėjimo stovėjo sukrautos stirtos pledų, niekas nepasiūlė jais pasinaudoti, bet niekas netrukdė tuo pasirūpinti ir patiems.

"Niekas neatneša maisto? Mes tai jau nuo vakar vakaro čia sėdime, ir va - jau valgome", - juokavo prie gretimo stalelio sėdintys vyrai.

Supratau, kad tokie juokeliai nėra iš piršto laužti. Nežinau, ar dėl to, kad upe plaukiojantys laivai užliūliavo, ar dėl kitų priežasčių, bet ne itin skubančios padavėjos manęs nė kiek neerzino. Atvirkščiai - stebėdamas pro šalį vaikščiojančius atsipalaidavusius turistus, supratau, kad gyvenime ir taip mes visi per daug skubame. O kodėl ir kur - kartais net nežinome.

Palaukti vertėjo, nes dienos patiekalų meniu skambėjo labai patraukliai. Buvo pasiūlyti trys komplektai: dienos sriuba ir blyneliai su sūriu, keptas šamas arba vištiena.

Suviliojo šamas. Ir ne veltui. Bet pradėsiu nuo sriubos. Trinta daržovių sriuba vien vaizdu kėlė apetitą, šalia lėkštės dailiai suguldyti du kepti picos tešlos trikampėliai, sriuba gardinta grietinėle ir šviežiais krapais. Skonis labai geras, nors konsistencija labiau priminė košę nei sriubą.

Kad šamas - ne šviežias, o šaldytas, išsiaiškinome dar prieš jį užsisakydami, nepaisant to, skonis nenuvylė: žuvis nesausa, apgruzdinta ir gausiai pabarstyta keptais svogūnų žiedais. Kadangi garnyrą buvo galima pasirinkti pačiam, nusprendžiau, kad prie žuvies pakaks tik šviežių daržovių. Salotų, agurkų, ridikėlių mišinys, pagardintas užpilu, - be jokių priekaištų. Tenka pripažinti, kad jau seniai taip bebuvo, kad valgydamas maistą iš pietų meniu po kiekvieno kąsnio mintyse girčiau virėją.

Jau buvau paruošęs pagiriamąją kalbą, bet gaila, kad sąskaitą atnešusi padavėja nesidomėjo, ar buvo skanu. Gal viską matė iš akių?

Tikrai gardūs pietūs kainavo visai nedaug - 13 litų, tad mielai pietaučiau čia kad ir kasdien. Jei tik turėčiau laiko.

Įvertinimas

Maistas - 5 šaukštai
Aptarnavimas - 3 šaukštai
Aplinka - 4 šaukštai
Vidurkis - 4 šaukštai

Dienos pietūs (13 Lt):
* Trinta daržovių sriuba

* Keptas šamas, šviežių daržovių salotos

Pagarbiai V. V.