Žaibiški tamstų pietūs

V. V.

2012-09-10 18:44

"Vakarų ekspreso" reporteriai toliau kasdien lankosi įvairiose uostamiesčio maitinimo įstaigose - žinoma, iš anksto nepranešę ir nesusitarę, o savo įspūdžius ir vertinimus pateikia mūsų skaitytojams. Vertiname penkių balų, šiuo atveju - šaukštų, sistema.

Pirmadienio pietų išsiruošėme į Taikos prospekte, šalia PC "Vėtrungė", įsikūrusį barą "Legenda". Atvažiavome kiek po 12 val., todėl beveik visi staliukai baro viduje buvo užimti, nemažai žmonių pietavo ir lauke.

Vos įžengus į vidų prie baro išniro vyriškis ryškiai raudonais marškinėliais ir ne ką blankesniu balsu. Panašu, kad jis ne šiaip barmenas, o baro šeimininkas. Mums net nespėjus nusižiūrėti vietos, kur atsisėsime, jis ėmė kviesti ir vis vadindamas tamstomis ragino rinktis dienos patiekalus.

Siūlyta valgyti rūgštynių sriubą (didesnė porcija - 3 Lt, mažesnė - 2 Lt), šaltibarščius (4/3 Lt), karką su troškintais kopūstais (8/7 Lt), kotletus su padažu (8/7 Lt) ir bulvių plokštainį (7 Lt).

Kadangi daug laiko neturėjome, mat į mus buvo įsmigusios laukimo kupinos vyriškio akys, suskubome užsisakyti. Išsirinkau mažą porciją šaltibarščių ir kugelio, kurį kalbininkai primygtinai liepia vadinti tarkuotų bulvių plokštainiu. Kolega užsisakė didelę porciją rūgštynių sriubos ir kotletų. Už viską teko sumokėti man, nes bendradarbis, pamiršęs išsigryninti pinigų, kortele "Legendoje" atsiskaityti negalėjo.

Sumokėjęs už pietus dar nugirdau prie vieno staliuko moteriškės raginimą greičiau atnešti patiekalus, mat laukia jau per ilgai. Nusiteikiau pietų palaukti kiek ilgiau nei įprasta.

Sėdome prie ką tik atsilaisvinusio stalo ir ėmėme dairytis aplink. Iš karto supratome, jog grįžome keliolika metų atgal - mus supo kiek apsitrynę stambūs mediniai stalai ir kėdės, kadaise greičiausiai atrodžiusios prabangiai, plytelėmis išklotos grindys, tamsios spalvos, virš baro kabantys veidrodiniai papuošimai ir keisti metaliniai šviestuvai. Kiek tolėliau matėsi kita salė, greičiausiai skirta banketams. Ji taip pat tamsi, be to, puošta geltonais vitražais.

Tačiau laiko ilgai dairytis neturėjome - mūsų neištiko patiekalų ilgai laukusios moteriškės likimas. Aptarnavęs dar kelis "tamstas" skardžiabalsis vyriškis su sriubos lėkštėmis greitai atsidūrė ir prie mūsų stalo. Palinkėjęs gero apetito suskubo atgal prie baro pasitikti kitų "tamstų".

Gavau nedidelį dubenėlį šaltibarščių ir du virtų bulvių gabalėlius. Sriuba tiršta ir gana skani, bulvės šiltos, apibarstytos šviežiais krapais. Kolega gavo gerokai didesnį dubenį rūgštynių sriubos - ją taip pat gyrė, tačiau labiausiai džiaugėsi tuo, jog ant stalo atkeliavo krepšelis su dosniai paraikyta duona. Kitose vietose jos jam dažniausiai pritrūksta.

Neilgai trukus ant stalo atsidūrė ir antrieji patiekalai. Juos atnešė nebe vyriškis, o kita padavėja. Porcijos nedidelės, tačiau, matyt, atmatuotos tinkamai, nes po pietų jautėmės sotūs. Bulvių plokštainis patiektas su grietine ir spirgučių padažu. Grietinės man pasirodė mažoka, nes baigdamas valgyti ir taip nedidelį patiekalo gabalėlį jos pritrūkau. Pats plokštainis minkštas ir tikrai neblogo skonio. Kotletais nenusivylė ir bendradarbis.

Kadangi nereikėjo laukti sąskaitos, susumavus bendrą laiką, papietavome žaibiškai. Nespėjome nei atsikvėpti, nei pabendrauti, o sėdėti prie tuščio stalo nesinorėjo. Žinoma, tokie skubūs pietūs gali tapti tikru išsigelbėjimu, tačiau kartais norisi spėti ne tik praryti atneštus patiekalus, bet ir atsipūsti prieš vėl kimbant į dienos darbus.