Valgykla, arba ponios Rūtos virtuvė

Nugirdus gandus, jog Martyno Mažvydo mokykloje anksčiau maitinimo paslaugas teikusi bendrovė atidarė valgyklą viename Debreceno gatvės bendrabučių, tačiau neprarado lankytojų, nutariau šias kalbas patikrinti.

Nors į "Veramiga" pavadintą valgyklą nėra jokių nuorodų iš gatvės pusės, atėjus pietų metui vakar ji buvo pilnutėlė, o eilė driekėsi iki lauko durų. Anksčiau ne kartą teko valgyti minėtoje mokykloje, tad iš karto atpažinau nuotaika visus užkrečiančią ponią, vardu, berods Rūta kuri triūsė kartu su kitomis kolegėmis už prekystalio.

Matyti, kad patalpos visai neseniai remontuotos - sudėti plastikiniai langai, viduje sienos neseniai išdažytos oranžine spalva, į akis krito nauji stalai ir kėdės, prie durų, ant laiptų aikštelės, įrengta nedidelė lauko kavinė. Iš kitų tokio tipo maitinimo įstaigų ji išsiskiria ir tuo, jog ant stalų yra padėti druskos ir pipirų indeliai, tiesa, prie mūsų stalo jie buvo tušti. Derėtų paminėti ir tai, kad viduje nesijaučia "valgyklinio" kvapo.

Publika - įvairi: moksleiviai, kostiumuoti vyrai ir moterys, darbininkai su purvinais kombinezonais, savo raudona apranga iš būrio išsiskiriantys Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Kažkas iš jų bus kaimynai, mat dauguma stalų sustumti vienas prie kito.

Eilės pradžioje - gana gausus siūlomų patiekalų meniu, iš kurio savo nuožiūra galima sudaryti bent kelias dienos pietų kombinacijas, bet reikėtų gerokai pasukti galvą norint išleisti bent 10 litų: sriubos kainuoja 1-1,5 Lt, dauguma antrųjų patiekalų - 6 Lt.

Kadangi vakarykštė diena buvo gana šilta, nusprendžiau užsisakyti senokai ragautų šaltibarščių, o iš antrųjų patiekalų sąrašo į akį krito "Kijevo" kotletas. Dėl ko? Dėl kainos - 6 Lt. Juk įprastai jis kainuoja daugiau nei dvigubai. Esu įpratęs pietus užgerti, tad dar paėmiau kompoto.

Šaltibarščiai patiko dar neparagavus, mat jų buvo įpilta į tikrą sriubos lėkštę, o ne į kavos puodelio dydžio indelį, kurio didžiąją dalį užima virto kiaušinio pusė (to aš nepakenčiu labiausiai). Skonis, tiesą sakant, nebuvo pats geriausias - galbūt pasibaigus vasarai virėjams jau trūksta šviežių daržovių. Bet tai buvo ir ne patys blogiausi šaltibarščiai Klaipėdoje.

"Kijevo" kotletas - padoraus dydžio, deramai iškeptas ir vienas skaniausių iš visų ragautų. Tik garnyrui patiektos kopūstų salotos nebuvo tokios skanios, kaip tikėjausi. Mano pavyzdžiu pasekęs kolega dar pridūrė, jog ir bulvių košė buvo beskonė, be to, jam nepatiko tai, jog virėja į trintų daržovių sriubą šliūkštelėjo grietinės. Bandžiau jam aiškinti, kad tai - normalu, bet prisiminiau amžiną taisyklę: dėl skonio nesiginčijama.

Pietus užgėrus kompotu pagrindinį šio gėrimo ingredientą mano skonio receptoriai atpažino iš karto - tai kažkokie vandens dažai, imituojantys lyg ir citrusinius vaisius. Bet už 20 centų ir nesitikėjau šviežiai spaustų sulčių.

Aptarnavimo vertinti nesiimu - juk su padėklu nuo prekystalio iki salės gale esančio stalo nuėjau net neišlaistęs artipilnės kompoto stiklinės, tad už tokį pasiekimą parašyčiau sau penketą. Kita vertus, tiek daug lankytojų aptarnauti būtų gana sudėtinga ir neabejotinai užtruktų, o šįkart pietūs truko iki pusvalandžio.

Papietavęs supratau, kad, neišleidęs net 10 litų, pavalgiau skaniai ir sočiai, be to, organizmas "valgyklinio" maisto neignoravo ir skrandyje įtartinų reakcijų nesukėlė.

Tikriausiai man pritars ir dauguma šios valgyklos lankytojų. Kiekvienas tegul turi savo vertinimą, o aš drąsiai skiriu 3,5 šaukšto.

Pagarbiai V. V. (kavinėse lankausi iš anksto nepranešęs ir už maistą visada susimoku pats)

Įvertinimas (vidurkis) - 3,5 šaukšto

Maistas - 4 šaukštai
Aplinka - 3 šaukštai

Dienos pietūs (8,70 Lt):
* Šaltibarščiai.
* "Kijevo" kotletas, patiektas su bulvių koše, morkų ir kopūstų salotomis.
* Kompotas.