Skonio reikalas: niekada nesakyk niekada

"Vakarų ekspreso" inf.

2014-07-23 12:01

Tikriausiai nemažai žmonių dėl įvairiausių priežasčių yra sau pažadėję, jog daugiau niekada gyvenime neužsuks į vieną ar kitą kavinę.

Prieš porą metų svečių namų "Aismarės" kiemelyje esanti lauko kavinė "Skonio reikalui" paliko vieną slogiausių įspūdžių: tąkart prisėdus trūko informacijos apie siūlomus dienos pietus, padavėja buvo išsiblaškiusi, patiekalų skonis, švelniai tariant, keistas, bet viską "vainikavo" supelijusi duona.

Po tos viešnagės aš ir mano kolegos nespindėjo ryžtu ten sugrįžti. Bet senovės išminčiai buvo teisūs, užrašę patarlę "Niekada nesakyk niekada" - vakar ir vėl pietavau ten. Ir iš karto ėmiau lyginti, ar situacija pasikeitusi.

Dabar ant staliukų jau stovi lentelės su patiekalų pavadinimais, iš viso galimos šešios dienos pietų kombinacijos: siūlomos dvi sriubos bei trys antrieji patiekalai. Be to, nurodyta, jog pietus ruošia vyr. virėja Alina, palinkėta skanaus, nupiešta šypsenėlė.

Be to, reikėtų pasitaisyti ir pranešti, jog kai kurie kiemo pavėsinėje esantys "staliukai" - staltiesėmis padengti ilgi ir masyvūs mediniai stalai, prie kurių galėtų prisėsti mažiausiai 8 žmonės. Aš prie vieno iš jų ir prisėdau, o kai buvo užimti visi mažesnieji staliukai, netrukus prie didžiojo stalo prisėdo daugiau žmonių, su kuriais apsikeitėme palinkėjimais skaniai pavalgyti.

Nieko, tai valgyti netrukdo, labiau trukdė iš kažkur atskridusi širšė, kuri įžūliai bandė ragauti maistą man iš panosės.

O valgiau vakar šaltą agurkų sriubą - ne todėl, kad per pietus oro temperatūra siekė jau apie 30 laipsnių, o todėl, kad šią sriubą siūlo reta maitinimo įstaiga: karštomis vasaros dienomis mūsų virtuvėse meniu viršūnėje karaliauja lietuviški šaltibarščiai.

Mano pasirinktosios sriubos recepto autorinės teisės priklauso bulgarams. Skonio receptoriai greitai identifikavo šios sriubos sudedamąsias dalis: natūralus jogurtas, tarkuoti agurkai, svogūnų laiškai, krapai, petražolės bei žemės riešutai, nors receptų knygose rašoma, kad turėtų būti graikiniai riešutai. Skonis vis tiek patiko, tik tikėjausi kažko labiau šaltesnio ir gaivesnio.

Beje, sriuba patiekiama su penkių grūdų duona.

Bevalgydamas svečių namų kieme pastebėjau daugiau sąsajų su Pietų Europa - baltų fasadų pastatai raudonais stogais, viduryje čiurlenantis fontanas, daug žalumos, didžiuliuose vazonuose auginamos gėlės.

Po sriubos manęs laukė daržovėmis ir fetos sūriu įdaryti baklažanų suktinukai, patiekti su ryžiais ir gausiu garnyru, kuriame agurkai - švieži ir marinuoti, paprika - raudona ir geltona, taip pat pomidorai, salotų lapai. Sotus ir skanus patiekalas, tik man pasirodė, jog vienas suktinukas buvo labiau apkeptas nei kitas, bet tai bendro įspūdžio negadino.

Negadino jo ir viena kiemelio lankytojus aptarnavusi padavėja - mandagi, nepamirštanti pasiūlyti stalo vandens, palinkėti gero apetito, pasiteirauti, ar pietūs buvo skanūs. Be to, moteris sukosi kaip vijurkas, tad nei man, nei kitiems lankytojams neteko nuobodžiauti laukiant maisto ar sąskaitos.

Nesupratau tik vieno padavėjos poelgio - užsisakius maistą ji man atnešė keturiems žmonėms skirtus įrankių komplektus.