Skonio reikalas: lietuviškai vasarai nepritaikyta

V. V.

2014-07-03 18:29

Valdžios planas atgaivinti senamiestį leidus dienos metu per Biržos tiltą važiuoti visoms transporto priemonėms rezultato nedavė - pačiame senamiestyje esančiose kavinėse ir toliau švilpauja vėjai. Ir perkeltine, ir tiesiogine šio žodžio prasme.

Idėja jaukiai papietauti besimėgaujant senamiesčio vaizdais taip ir liko neįgyvendinta. Ir negaliu atsakyti, ar tikrai dėl to kalta tik lietuviška vasara.

Ketvirtadienį Žvejų gatvėje kai kurios kavinės tarsi rėkte rėkė: "Šiandien lauke valgo tik nevispročiai" ir net nesivargino išnešti į lauką staliukų. Kiti dėl visa ko pastatė bent keletą. Ir negali jų smerkti, nes net ir tose lauko terasose, kurios iš visų pusių apdangstytos nuo vėjo - valgančiųjų nulis.

Identiškas vaizdas pasitiko ir restorano "Doma", (anksčiau buvęs "Anikės teatras") lauko terasoje. Lyg tyčia pietų metu dangus apsiniaukė ir pūtė žvarbokas vėjas, tad antrą dieną iš eilės nesinorėjo sušalti. Be to, šio restorano lauko terasa pritaikyta tik šiltam ir nevėjuotam orui - jokių priedangų nuo vėjo.

Užsukome į vidų. Restoranas tikrai ne sausakimšas, tačiau prie kelių staliukų žmonės pietavo. Aplinka niekuo neišsiskirianti, skandinaviško stiliaus. Iš serijos "Pamatei ir pamiršai". Ar tai, kad švaru, yra pranašumas, ar tiesiog turėtų būti norma? Greičiau antras variantas.

Kai kiekvienam restorane dirbančiam padavėjui reikia aptarnauti tik vieną ar du staliukus, nes lankytojų nedaug, norma atrodo ir tai, kad viskas vyko sklandžiai. Atėjusi padavėja išvardino menką dienos pietų pasiūlymą: žuvienė, kepta menkė arba salotos su vištiena. Kainų nepaminėjo.

Tebūnie žuvies diena. Juolab kad ir praėjusią dieną valgiau žuvį, tad bus su kuo palyginti.

Kaipmat atneštos taurės ir atšaldytas vanduo su citrina - malonus dienos pietų priedas. Pagirtina ir patiekalų estetika. Kita vertus - juk valgėme restorane.

Žuvienė - gardi, pagardinta grietine, prie jos - minkštutėlės baltos duonos kupinas medžiaginis krepšelis. Pradžia žadėjo, kad pietūs bus vykę.

Tačiau antras patiekalas pasirodė labiau skirtas akims nei skrandžiui pamaloninti. Nors lėkštėje gulintys du menkės gabaliukai atrodė dailiai apskrudę - viduje skonis kiek "išplaukęs", prėskas. Be to - labai daug ašakų. Šalia patiekti ryžiai - beskoniai, tad gelbėjo pipirai ir druska.

Jau pernai pietaudami burnojome, jog daržovių pagailėta. Vakar garnyrui jų vėl pašykštėjo, bet įvairovė pagirtina: pora griežinėlių ridikėlio, trys plonos juostelės paprikos, keli salotų lapeliai, pusė griežinėlio agurko ir tiek pat pomidoro, vienas mėlynojo svogūno žiedelis. Nepatingėjau suskaičiuoti.

Tradicija vaišinti pietavusius mažyčiu pyragėliu išlikusi. Aplietas šviežiomis trintomis braškėmis saldaus pyragėlio gabaliukas atrodė viliojamai.

"Tai puikus būdas priversti klientus užsisakyti 6 litus kainuojančios kavos", - skeptiškai įvertino pietų draugas, bet kavos vis tiek užsisakė. Ir, pasirodo, jis buvo neteisus - kava kainavo vos 2 litus.

Pietūs be kavos kainavo 15 litų. Maisto ir kainos santykis - adekvatus, nors kepta menkė kiek nuvylė. Visgi grįžčiau čia pietauti dar kartą ir tikrai ne vien dėl to pyragėlio.