Į "Legendos" lauko kavinę, kurią sudaro aštuoni itin paprasti stalai ir keturi skėčiai nuo saulės (vienas iš jų vakar nebuvo išskleistas), atkakau kelios minutės po vidurdienio. Pusė stalų buvo jau užimti, tarp jų ir tas, kuris dėl neišskleisto skėčio maudėsi saulės spinduliuose. Iškart į akis krito, kad kavinės nepuošia nė viena gėlytė.
Padavėja kelis kartus ėjo pro šalį, bet nieko nepasiteiravo. Dėmesį atkreipė kavinės viduje iki laukujų durų nutįsusi moterų eilė. Iš pradžių pagalvojau, kad gal prie tualeto, bet kai išgirdau repliką "kokie čia visi išbadėję", kilo abejonė, kad galbūt čia norinčiųjų papietauti eilė. Pastarąjį įtarimą patvirtino greitu žingsniu patiekalus kitiems lankytojams atnešęs vyriškis. Jo paklausęs, ar užsisakyti reikia prie baro sulaukiau aiškaus ir konkretaus atsakymo: "Tik tai ten".
12.08 val. su viltimi, kad dar liks vietos lauke stojau į netrumpą eilę. Ją aptarnavo tas pats vyriškis. Tiesa, tas aptarnavimas tikrai nestandartinis. Pasisveikina, užrašo ant lapelio užsakymą, jį nuneša virtuvei, paima pinigus, reikalui esant kartu su čekiu atiduoda grąžą, vėl bėga į virtuvę, kur paima jau pagamintą maistą, neša tam, kas jį užsisakė, o grįždamas dar parneša nešvarius indus į virtuvę. Tada jau jo dėmesio sulaukia kitas klientas, stovintis prie baro. Man ši laimė nusišypsojo po eilėje praleistų 15 minučių.
"Legendoje" trečiadienį dienos pietums (meniu užrašytas ant lentos lauke ir viduje prie baro) buvo galima rinktis iš dviejų sriubų - šaltibarščių ir burokėlių (nekoks pasirinkimas, jei nemėgsti šių daržovių). Jos atitinkamai kainavo 4,5 ir 3 litus. Jei nori mažos porcijos - 3,5 ir 2. Antro patiekalo dydį irgi galima rinktis. Vakar buvo galima pasistiprinti kalakutienos kepsniu (9 arba 7 Lt), bifšteksu su svogūnais (kaina tokia pat) ir lazanija (7,5 Lt).
Užsisakiau didelę porciją burokėlių sriubos ir didelį kalakutienos kepsnį. Padavęs 20 litų sulaukiau dešimties grąžos. Kai pasakiau, kad grąžino per daug, vyras nuoširdžiai padėkojo ir prisipažino, kad nuo klientų gausos jam visai susisuko galva. Paėmė tuos dešimt, įdėjo į kasos aparatą ir nubėgo virtuvėn neatidavęs man priklausančių aštuonių litų. Kai grįžo, jam priminiau apie grąžą. Vyras atsiprašė, be jokių ginčų grąžino viską, kas priklausė ir paklausė, ar negalėčiau pats nusinešti ką tik ant baro jo atnešto krepšelio su duona, sriubos ir įrankių. Negi atsakysi, kai nuoširdžiai prašo geras žmogus...
Nešdamasis sriubą, duoną ir įrankius apsidžiaugiau, kad dar yra laisvų vietų lauke ir netgi ta, kur prieš tai sėdėjau. Nors ir laksto topolių pūkai, tokią šiltą dieną kaip vakar norėjosi pietauti lauke, juolab kad "Skonio reikalas" šįkart vertina būtent lauko kavines.
Nespėjus net įpusėti sriubos, padavėja jau atnešė kepsnį, tad nenoromis pradėjau skubėti valgyti sriubą, kad tik šis neatšaltų.
Sriuba nebloga, tik viską gadino kažkoks neaiškus plaukiojantis objektas. Galbūt didesnis svogūno gabalas. Dėl viso pikto išėmiau jį.
Smagu, kad prie sriubos negailima patiekti tiek šviesios, tiek tamsios duonos - iš viso net 12 riekių.
Kad ir kaip skubėjau valgyti sriubą (ją pabaigęs pasigedau servetėlių), baltu padažu apipiltas kepsnys visgi atšalo, nors tikriausiai ir iki tol nebuvo labai karštas. Kaip garnyras jam buvo patiekti ryžiai, kopūstai bei morkos. Kepsnio mėsa minkšta, tačiau nelabai maloniai nuteikė bekramtant aptiktos kaulo skeveldros. Pats kepsnys irgi turėjo kaulą, tiesa, nedidelį. Jei būtų buvęs bent jau šiltas, gal ir būtų neblogas, tačiau dabar jį valgydamas nejaučiau jokio malonumo.
Apie 12.35 val. baigęs pietauti supratau, kad stovėjimas eilėje prie baro visgi turi ir pranašumą - vėliau gali tiesiog pakilti ir eiti, nereikia laukti, kada padavėja atneš sąskaitą.
Dienos pietūs (12 Lt)
* Burokėlių sriuba (3 Lt)
* Kalakutienos kepsnys (9 Lt)
Įvertinimas
* Aptarnavimas - 1 šaukštas
* Aplinka - 2 šaukštai
* Maistas - 2,5 šaukšto
Vidurkis - 2 šaukštai
V. V.
Rašyti komentarą