Skonio reikalas: aukštuomene gali būti bet kas

V. V.

2014-08-22 12:01

"Nori būti turtingas? Būk!" - rėkia įvairūs mokymų specialistai. Suprask - tik nuo tavęs paties priklauso, kaip tu gyveni.

Tad ir aš vakar nusprendžiau, kad galiu būti kuo tik noriu, ir pradžiai sumaniau pabūti aukštuomene. Nusprendžiau ir užsirioglinau pietauti kiek galima aukščiau - į dvyliktą viešbučio "Amberton Klaipėda" aukštą. Jei jau aukštuomenė, tai visa to žodžio prasme.

Restoranas "XII" tikrai neatrodo gąsdinančiai, kad į jį bijotų užsukti papietauti kad ir vidutines pajamas gaunantis klaipėdietis. Jokių įpareigojančių baltų staltiesių ar iš pradžių piniginės storį įvertinančių aptarnaujančio personalo žvilgsnių. Interjeras - neįmantrus ir asketiškas.

Svarbiausia, kad šiame restorane yra kur pasižvalgyti - jei nusibosta lyg ant delno atsiverianti Klaipėdos senamiesčio panorama ar nuo vėjo pasišiaušusių marių bei jūros vaizdas, galima stebėti čia pat atviroje virtuvėje triūsiančią virėją.

Kai šiame restorane "Skonio reikalas" lankėsi prieš dvejus metus, pasigedome dienos sriubos. Tuomet už antrą patiekalą mokėjome 14,99 Lt. Tad, kai vakar išgirdau, kad pietums siūlomas sultinys su daržovėmis bei ant grotelių kepta vištienos krūtinėlė, ir visa tai kainuos tik 16 litų, buvau maloniai nustebęs.

Stalo vanduo su ledukais ir citrina bei šiltos bandelės su žolelėmis gardintu sviestu ar varškės užtepėle (būtent tokia buvo atnešta ir šiame restorane), laimei, daugelyje restoranų jau yra norma, tad nenustebau viso to gėrio su kaupu gavęs ir čia. Bet šį kartą norėjosi ploti atsistojus, kai paragavau atneštos naminės duonos.

Pamenu, tokią kepdavo mano močiutė. Ištraukdavo dar karštą iš krosnies, atriekdavo storą riekę, užtepdavo sviesto, kuris tuoj pat ištirpdavo, tekėdavo per smakrą, pirštus. Atsimerkus valgyti tokį gardėsį būdavo nuodėmė. Atrodydavo, kad nieko gardesnio daugiau gyvenime neragausi... Vien už šį vaikystės prisiminimą galėčiau šiam restoranui skirti aukščiausią įvertinimą.

Bet štai sultinys pasitaikė gerokai per sūrus. "Macnus" - sakytų ką tik iš kombaino išlipęs prakaituotas kolūkietis ir tiesiog prikąstų dar daugiau gardžiosios duonos. Bet vakar aš užsigeidžiau būti aukštuomene, o aukštuomenei, atleiskite, pasirodė gerokai per sūru.

Ko galima tikėtis iš vištienos krūtinėlės? Tik vienintelio - melsti Viešpatį, kad ji nebūtų sausa. Kai esi taip arti dangaus - maldos, matyt, eina tiesiai Aukščiausiajam į ausį. Sultinga, dailiai ant grotelių apskrudinta mėsytė būtų pradžiuginusi ir tą visą dieną grūdus kūlusį kolūkietį - porcija didžiulė.

Aukštuomenė savo ruožtu džiaugėsi, kaip dailiai viskas lėkštėje išguldyta ir kad garnyrui patiekta ant grotelių keptų baklažano, cukinijos bei pomidoro - kai dienos pietums daugelis apsiriboja kuo nors šviežiai patarkuotu, kas po ranka virtuvėje pakliuvo, toks garnyras išties džiugina.

Išvada viena - mažiau vaikščiokite akis nudelbę ir dažniau pakelkite į viršų nosis. Ten yra restoranas, kuriame pietaudamas gali pasijusti kuo tik nori, o svarbiausia, kad tikrai vertu vadintis restoraniniu maistu čia galite mėgautis begėdiškai patrauklia kaina.

Jei virėjai pažadės kitą kartą į sriubą dėti kiek mažiau druskos, nepagailėsiu ir aukščiausio įvertinimo.