Pietūs pačiame tikriausiame turguje

Iš pradžių baras pasirodė tuštokas - nė vieno darbuotojo, bet jau bemąstant apie savitarną pasirodė ir skardžiabalsė padavėja, tarianti "Laba diena" nuo įsivaizduojamos dešimties metrų žymos. Tiesa, antra jos frazė nebeskambėjo taip maloniai: "Šiaip jau dienos pietūs parašyti prie baro, bet galiu pasakyti." Jaučiau, kad fortūna - mano pusėje, nes kėblinti nuleista galva ir skaityti dienos pietų meniu neteko.

Belaukiant pasiūlytos agurkinės sriubos man gimė verslo planas. Tikriausiai daugelis jūsų, kaip ir aš, nėra valgę pietų danguje - kranu pakeltas į viršų su specialiu stalu - kaip tai šiuo metu daryti ypač madinga. Bet juk pietūs turguje būtų visiems prieinami ir suteiktų kur kas daugiau įspūdžių. Galbūt mano idėjai gimininga ir "Karolinos" vizija: čia zebrinės tamprės plazda vėjyje, čia močiutė įrodinėja, kad jos užauginti ridikėliai vertesni kur kas daugiau, čia ir bananus iš Ekvadoro sveria. Jautiesi it patupdytas į kokį akvariumą, pro kurį gali stebėti niekad vietoje nestovintį turgaus gyvenimą.

Agurkinė sriuba ant mano stalo atkeliavo ganėtinai greitai. Prie jos dar buvo patiekta viena riekelė plikytos duonos. Pirmas įspūdis: sriuba tikrai agurkinė. Bet kodėl gi, kodėl gi tiek grietinės?! Savo šaukšto dūrį į sriubą pavadinčiau ledlaužišku ir skaudžiu akiai. Bulvės, kaip ir mėsos gabaliukai, buvo didelių gabaritų, bet morkų pasigedau. Kabindamas sriubą vis užčiuopdavau šiek tiek pervirusių, beskonių perlinių kruopų. Todėl būsiu joms neutralus: jos nei puošė, nei gadino sriubos.

Grįžkime į tą atmosferą, kuri tikrai buvo kerinti: lauko kavinėje stovi dvi eilės medinių suolų, o augalų - vos du dideli vazonai prie paradinio įėjimo. Labiau gėrėtis buvo galima vazonuose esančiu geru juodžemiu, o ne gėlėmis. Tiesa, kartais būtų pravertusios ir užuolaidos, nes suabejojau, ar kai kurie asmenys savo žvilgsniais norėjo palinkėti tik skanaus.

Įdarytas kotletas leido iš savęs šilumą lėkštėje man nesuvalgius nė trečdalio sriubos. Viskas spėjo atšalti. Bulvių košė buvo savotiška: arba ji žinojo jau vakar, kad valgysiu ją šiandien, arba ji ir turėjo būti pjaustoma. Kotletas buvo iškepęs, o jį gaubė baltas padažas su trupučiu svogūnų laiškų. Nedelsiau ir atlikau chirurginį pjūvį, norėdamas sužinoti, kuo kotletas įdarytas. Ką gi, rezultatai tokie: morkų nepadauginta, o peraugusių krapo stiebelių gabalėlių - pakankamai. Bėda ta, kad tie stiebeliai nebuvo jau taip lengvai kramtomi.

Su salotomis nepersistengta: šiek tiek kopūstų bei agurkų ir morkų mišinio (jau geriau tas morkas būčiau sudėjęs į sriubą). Pusė ananaso žiedo lėkštėje atrodė tikrai egzotiškai, o spėju, ir konservų dėžutė, iš kur jis atkeliavo, galėjo būti atidaryta netgi šiandien.

Finansiniai reikalai buvo sutvarkyti labai greitai. Sulaukiau dar ir "Geros dienos".

Dienos pietūs (8, 50 Lt)

Agurkinė sriuba - 3 Lt

Įdarytas kotletas (pusė porcijos) - 5,50 Lt

Įvertinimas (vidurkis) - 2,5 šaukšto

Maistas - 2,5 šaukšto
Aptarnavimas - 3 šaukštai
Aplinka - 2 šaukštai

V. V.