Makaronų namuose ant ausų nieko nekabino

V.V.

2014-08-07 11:30

Mieste vis dar tvyrantis karštis verčia jaustis lyg Ispanijoje ar Italijoje, tad nusprendžiau ir papietauti lyg italas.

Išsirinkau makaronų namus "La Pasta" Žardės rajone. "Makaronine" kai kurių klaipėdiečių pramintą vietą supa įdomūs kaimynai - pora parduotuvių, baras, biliardinė ir lombardas.

Panašiai prieš pusmetį atsidariusi užeiga praeivius vilioja paragauti makaronų, lazanijos, raviolių bei koldūnų, kurių sudėtyje, jų teigimu, nerasi konservantų.

Dienos pietų "La Pasta" nesiūlo, tad renkuosi iš lauke pastatytame stende surašyto meniu: makaronai su įvairiais padažais (7 arba 9 Lt), su vištiena (12 Lt), ravioliai su mėsa, varške, rikota ir špinatais (9 arba 11 Lt), makaronai "Karbonara" (12 Lt), lazanija (9 Lt) bei kiti patiekalai ir gaivieji gėrimai.

Ilgai nesvarstęs nusprendžiu paragauti makaronų "Karbonara". Priėjus prie prekystalio pardavėja pasiūlo išsirinkti, kokių makaronų norėčiau - šaldytuve pūpso šviežiai pagamintų keturių rūšių makaronų krūvelės, šalia glaudžiasi ravioliai bei koldūnai. Išsirinkęs prisėdu prie staliuko. Beveik įpusėjo pietų metas, tačiau valgančių daugiau nėra, tik užeina pavieniai praeiviai, norintys pasidomėti meniu, kainomis ar įsigyti šviežiai pagamintų makaronų.

Vis dėlto svarsčiau, jog ši vieta nebūtų patraukli tiems, kurie nori pietų komplekso - sriubos ir rimto antrojo patiekalo. Lyg tai patvirtindamos, kol valgiau, į užeigą dėmesį kreipė vien moterys, kurios dažniau renkasi lengvesnį maistą.

Aplinka - jauki, tvarkinga, interjere vyrauja pastelinės spalvos, ant staliukų stovi gėlių vazonėliai. Dairydamasis pastebiu, jog ne ant visų staliukų galima rasti druskos, pipirų bei popierinių servetėlių. Ant savojo radau tik cukraus ir vazonėlį su gėle, ant kurios "tupėjo" dekoratyvinis drugelis, tad mėginau apžiūrėti, kur arčiausiai rasiu prieskonių, jei jų prireiks.

Dėmesį užeigoje atkreipia triukšmas, kurį skleidžia makaronų gaminimo mašinos, pastatytos netoli prekystalio. Tuo pačiu metu klausausi garsaus ir nuotaikingo tarptautinio užeigos kolektyvo bendravimo - skamba lietuvių, rusų, italų kalbos. Tačiau ir garsūs balsai nuotaikos negadina, atvirkščiai, kol nepažvelgiu pro langus į priešais stovinčius raudonplyčius klaipėdietiškus daugiabučius, mintyse įsivaizduoju besėdįs mažo Italijos miestelio mažoje kavinukėje.

Savo makaronų lėkštės sulaukiu greičiau nei per 15 minučių. Iš pirmo žvilgsnio porcija - nedidelė, užbarstyta smulkiai tarkuoto kietojo sūrio. Makaronai išvirti idealiai, gero skonio, malonus šoninės gabaliukų sūrumas (jos, mano nuomone, galėjo būti kiek daugiau), aptikau ir pakepinto svogūno gabalėlių.

Mano gomuriui patiko, jog nepagailėta juodųjų pipirų, - ne tik dėl to, kad būtų tekę juos medžioti nuo gretimo staliuko. Maistą pagardino ir dėmesys - skanaus palinkėjo makaronų gaminimo mašinas išjungęs pats užeigos savininkas italas. Baigdamas valgyti pamaniau, jog galėjo būti daugiau padažo - paskutiniai kąsniai buvo kiek sausoki.

Makaronų namuose papietavau greičiau nei per pusvalandį. Grįždamas į redakciją burnoje jutau malonų skonį, tačiau nebuvau apsunkęs, o sotumo jausmas nedingo dar kelias valandas.

V. V.