Kai Bolonijos padažas virsta "čili" troškiniu

"Vakarų ekspreso" inf.

2013-08-07 21:00

Trečiadienio pietų nukeliavome į šalia Klaipėdos autobusų stoties įsikūrusį restoraną "XIX amžius". Nors restoranas įsikūręs kiek toliau nuo centro, įsitikinome, jog bent retkarčiais apsilankyti jame verta. Vien dėl itin jaukios aplinkos.

"XIX amžiaus" klientai gali pasirinkti, kurioje restorano pusėje nori sėdėti - čia įrengtos dvi lauko kavinės erdvės. Viena iš jų yra gatvės pusėje, kita - vidiniame kieme. Nutarėme prisėsti kiek atokesniame vidiniame kieme, kur pastatyti vos keturi staliukai, tačiau tai prideda tik dar daugiau jaukumo. Metaliniai stalai ir kėdės labai gražūs, erdvę juosia nedideli vazonėliuose pasodinti medeliai, virš galvos vientisas tentinis stogas, suteikiantis puikų pavėsį. Kadangi vidinis kiemas saugo nuo aplinkinių, čia jautiesi gana privačiai. Žodžiu, aplinka, be kelių nedidelių trūkumų, beveik nepriekaištinga.

Kiek luktelėjus, prie stalo išdygo padavėja, kuri buvo gana lakoniška. Ji išvardino, jog "XIX amžius" šiandien siūlo paragauti komplekso iš trintos daržovių sriubos ir makaronų su Bolonijos padažu (12 Lt), skorpionžuvės kepsnio (16 Lt) arba sprandinės kepsnio (18 Lt). Nenorėjau nei žuvies, nei mėsos, todėl nutariau pasirinkti sriubą ir makaronus.

Kai ant stalo atsidūrė sriuba, prisipažinsiu, buvau nustebintas. Dailus dubuo buvo it gilus krateris, kuriame sriubos tilpo tikrai nemažai. Tirštas skystis buvo gardus, jautėsi, jog sriuboje nemažai žirnių. Prie sriubos buvo patiekta baltos ir tamsesnės duonos. Tiesą pasakius, pasijutau beveik sotus jau po to, kai ištuštinau gilųjį dubenį. Mano kolega buvo kiek sumanesnis, ir nutarė prie sriubos nevalgyti duonos, nes nujautė, jog įveikti antrąjį patiekalą tokiu atveju bus sunkoka.

Apsidžiaugiau, kad makaronų patiekalas nebuvo perdėtai gausus. Tiesa, Bolonijos padažo, kuris paprastai gaminamas iš maltos mėsos ir daržovių, šiame patiekale neradau. Čia greičiau buvo patiekti makaronai su "čili" troškiniu, kuriame - faršas ir tamsiosios pupelės. Patiekalas buvo kiek aštrokas, tačiau pačiam skoniui didesnių priekaištų neturėjau. Pagaliau, ką aš žinau - gal XIX amžiuje Bolonijos padažas išties buvo aitriųjų paprikų troškinys...

Tiesa, ir restoraniniu šio patiekalo nepavadinčiau. Greičiau tokiu, kokį nesunkiai pasigamintum ir namie, net ir nebūdamas aukštos klasės virėju. Tačiau komplekso kaina nesikandžiojo, todėl skųstis kaip ir nebuvo kuo.

Kaip atrodė kiti patiekalai, taip ir nepamačiau, mat beveik visi netoliese sėdėję klientai rinkosi makaronus. Viliuosi, jog už gana aukštą kainą siūlomi žuvies ir mėsos patiekalai buvo to verti.

Prikimšęs pilvą kibirėliu sriubos ir sočiais angliavandeniais, jaučiausi gerokai apsunkęs, galbūt savo darbą atliko ir lauke tvyrojęs karštis, todėl atgal į darbą slinkau vos pavilkdamas kojas. Nejučia ėmiau svarstyti, jog kartais mano peikiami kavos puodelio dydžio sriubos dubenėliai karštą vasaros dieną greičiausiai būtų pats tas...