Didelės kainos, bet ne vertės jūreiviški pietūs

"Vakarų ekspreso" inf.

2012-09-12 19:01

"Vakarų ekspreso" reporteriai toliau kasdien lankosi įvairiose uostamiesčio maitinimo įstaigose - žinoma, iš anksto nepranešę ir nesusitarę, o savo įspūdžius ir vertinimus pateikia mūsų skaitytojams. Vertiname penkių balų, šiuo atveju - šaukštų, sistema.

Lietingą trečiadienį nutarėme praskaidrinti pietumis vadinamajame "rybporto" rajone, Minijos gatvėje, įsikūrusiame bare "Pinta".

Iš dviejų nedidelių salių išsirinkome tą, kurioje didesni stalai. Viduje buvo gerokai tamsu ir tvyrojo keistas kvapas. Tiesa, interjeras stilistiškai vientisas - taikyta į jūreivių temą. Sienas puošia garsių keliautojų portretai su aprašymais, virvės, tinklai, laivų vairai ir kiti panašūs atributai.

Padavėja, atnešusi meniu ir įjungusi šviestuvą, kiek praskaidrinusį niūrią atmosferą, nuskubėjo net nesuspėjus paklausti, kokius dienos pietus "Pinta" siūlo. Pavartę valgiaraščius juose radome skiltį "Dienos pietūs". Siūloma dienos sriuba (4,5 Lt), charčio (4,5 Lt), šaltibarščiai (5 Lt), cepelinai su mėsa ir grietinės bei spirgų padažu (8 Lt) ir maltinukai (9,5 Lt). Apie kitus dienos patiekalus patariama klausti padavėjos.

Jai priėjus antrą kartą paaiškėjo, kad dienos sriuba - agurkinė, o maltinukų šiandien nėra. Vietoj jų siūlomas kepsnys su pomidorais (12,5 Lt). Pasirenkame pastarąjį ir charčio sriubą.

Sriuba ant stalo atkeliavo nedidukuose dubenėliuose. Ji neblogo skonio, aštroka. Gavome ir kelis duonos gabaliukus. Neilgai trukus sulaukėme ir žadėtojo kepsnio. Kepta mėsa buvo apdėta pomidorais ir dar užkepta susūriu. Sūrio, greičiausiai maišyto su majonezu, buvo gerokai per daug. Jis užgožė bet kokį mėsos skonį. Šalia kepsnio patiektas šaukštas paprasčiausių kopūstų salotų, pora mažyčių agurko ir pomidoro gabalėlių bei bulvių košė. Pastaroji verta atskirų pastraipų.

Prieš užsisakydamas padavėjos pasiteiravau, su kuo kepsnys bus patiektas. Ji atsakė, jog su bulvių koše, tačiau jei pageidaujame, galime pasirinkti ir kitokį garnyrą. Tiek aš, tiek kolega likome prie bulvių košės ir vėliau labai pasigailėjome.

Pirmasis jos paragavo kolega ir keistai susiraukęs ėmė klausti, ar maniškė normali. "Paragauk, - ragino, - nes aš ką tik prarijau kažkokį gumulą. Ir tai tikrai nebuvo nesutrintos bulvės gabalėlis. Panašiau į gumą ar klijus." Atsargiai paragavau ir aš. Vadinamoji bulvių košė buvo tąsi, lipni ir su keistais sulipusiais gumulėliais. Ėmiau spėlioti, jog galbūt taupymo sumetimais košė ruošta su miltais ar krakmolu, o gal trinta maišytuvu. Kolega mestelėjo dar vieną įtarimą - košė greičiausiai paruošta ne iš tikrų bulvių, o iš bulvių košės mišinio, kurį reikia tik užpilti karštu vandeniu. Tad lipniosios košės iki galo taip ir neįveikėme.

Pavalgę paprašėme padavėjos atnešti atskiras sąskaitas. Vietoje jų gavome lapelį su du kartus parašyta ta pačia suma. Čekį gavau tik asmeniškai jo paprašęs.

Tad pietumis likau gerokai nusivylęs. Sumokėjęs 17 litų tikiuosi gauti ne stebuklingą, tačiau kokybišką ir skanų maistą. Bulvių košė iš pakelio tikrai neverta tokios sumos.

Pagarbiai V. V.