Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (1)

Pasak prof. dr. Vyganto Vareikio, 1923 m. sausio 14-15 d. Klaipėdos operacijoje iš lietuvių pusės žuvo aštuoni kariškiai ir keturi šauliai.

Palaidojo tik šaulius?

"Archyvinių duomenų analizė rodo, jog Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje žuvo 12 lietuvių - du karininkai ( E. Noreika ir 8-ojo pėstininkų pulko leitenantas V. Burokevičius), šeši kareiviai (Karo mokyklos kariūnas V. Stašelis, Karo milicijos mokyklos eilinis V. Vilkas, 1-ojo husarų pulko eilinis J. Simonavičius, 5-ojo pėstininkų pulko eiliniai A. Viliūnas, P. Trinkūnas, 8-ojo pėstininkų pulko eilinis J. Petkus) ir keturi Šaulių sąjungos kovotojai (F. Lukšys, A. Jasaitis, J. Pleškys ir A. Ubavičius).

Taip pat susirėmimuose žuvo du prancūzai ir vienas vokiečių žandaras, kurio šeimai J. Budrys įsakė išmokėti 4000 markių pašalpą. Tai sukėlė šaulių pasipiktinimą, pasklido gandas, kad vadai juos išdavė mokėdami pinigus vokiečiams. Pagal oficialius dokumentus, kurie vėliau buvo tvarkomi norint kareivių teisėmis gauti žemės, Klaipėdos operacijos metu rimtai buvo sužeisti trys šauliai (J. Keraminas, J. Pilipaitis ir A. Tamašiūnas)", - sakė istorikas.

Nuotrauka atminimui prie 1923 metų sukilėlių paminklo, daryta pokariu. Vytauto TAMOŠIŪNO nuotr.

Remdamasis Jono Tatorio informacija, V. Vareikis teigia, kad iš karto po sukilimo, 1923 m. sausio 20 d. Klaipėdos kapinėse, bendrame kape palaidoti buvo trys šauliai: F. Lukšys, J. Pleštys, A. Ubavičius.

"Vasario 8 d. ten pat palaidotas nežinomas karys sukilėlis, o vasario 22 d. - savanoris sukilėlis, Amerikos lietuvis A. Martus. Apie 1926 m. A. Ubavičiaus palaikai buvo perkelti į Tirkšlius. Manoma, kad 1935 m., paminklo aikštelės gale, buvo palaidotas sukilimo dalyvis šaulys V. Šaulinskis (g. 1893 m.). Žuvę prancūzų kariai kreiseriu buvo išgabenti į Prancūziją.", - dėstė prof. dr. V. Vareikis.

Išgabenti slapta

Anot pašnekovo, dabar yra žinoma, kad operaciją organizavo Lietuvos valdžia, norėdama prie Lietuvos prijungti Klaipėdą (Klaipėda nuo 1919 m. priklausė Prancūzijai) prie Lietuvos, kad iš viso joje dalyvavo 621 Lietuvos kareivis, 41 karininkas, 887 šauliai (kartu su partizanais, kurie veikė pasienio teritorijoje ir struktūriškai buvo pavaldūs LŠS) ir 243 savanoriai iš Didžiosios Lietuvos.

"Tačiau tada Lietuvos kariuomenės dalyvavimas operacijoje oficialiai buvo neigiamas, kariai atvyko į Klaipėdą, persirengę civiliais.

Jau kitą dieną po sėkmingo Klaipėdos užėmimo Lietuvos generalinis štabas įsakė visus sužeistus Lietuvos piliečius išgabenti į Lietuvą, o nukautuosius palaidoti Klaipėdoje. Tačiau, vengiant diplomatinių komplikacijų, žuvę Lietuvos kariai taip pat buvo slapta išvežti iš Klaipėdos.

Dokumentuose nurodyta, juos išvežti į Kėdainius. Kiek iš tikrųjų žuvusiųjų palaidota Kėdainiuose ir kur jų kapai, iš tiesų nėra žinoma, niekas to netyrė. Galbūt artimieji palaikus pasiėmė, o jeigu išvežti iš Klaipėdos traukiniu, tai reikėtų ieškoti pagal traukinio liniją", - svarstė prof. dr. V. Vareikis.

Palaidoti Klaipėdoje ar Kėdainiuose?

Kėdainių kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas straipsnyje "Klaipėdos krašto 1923-iųjų sukilimas ir Akademija", publikuotame interneto svetainėje alkas.lt teigia, kad tarp dvylikos Klaipėdoje žuvusiųjų lietuvių du buvo iš Kėdainių krašto.

"Tai šaulys Florijonas Lukšys (Povilo Lukšio brolis), kovoje dalyvavęs kaip savanoris, ir 8-ojo pėstininkų pulko leitenantas Viktoras Burokevičius. Jie abu ir šaulys Jonas Pleškys (Plekštys) tuoj po sukilimo slapta palaidoti Kėdainiuose, Dotnuvos gatvės kapinėse", - teigia autorius.

Gretinant pateiktą informaciją, kyla painiava kur, Klaipėdoje ar Kėdainiuose, palaidoti F. Lukšys ir J. Pleštys (Pleškys / Plekštys), o klausimas, kur kitų sukilėlių kapai, išlieka neatsakytas.

• 1925 m. Seimelio bei Direktorijos pirmininko M. Reizgio rūpesčiu buvo pastatytas paminklas Klaipėdos sukilėliams, žuvusiems 1923 m. Jo autorius - Klaipėdos dailininkas, Paryžiaus meno akademijos auklėtinis Adomas Brakas. Skulptorius obelisku pavertė granitinį Vokietijos ir Rusijos sienos ženklą, ilgus metus stovėjusį prie pat jūros tarp Nemirsetos ir Palangos, ir iškaldino jame užrašą "Už laisvę žuvusiems 1923 m.".

Paminklo 1923 m. sukilėliams fragmentas

Projektą “Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos” remia Klaipėdos miesto savivaldybė.