Klaipėdos senųjų kapinių istorijos sugulė į knygą

Klaipėdos senosios kapinės, kadaise buvusios miesto pakraštyje, šiandien yra Skulptūrų parkas, atsidūręs Klaipėdos miesto centre, apsuptas gyvenamųjų namų ir įstaigų. Senieji klaipėdiečiai iki šiol šią vietą vadina kapinėmis. Tie, kurie nežino istorijos, mato čia tik parką - laisvalaikio ir pramogų zoną. Kaip puoselėti ir kurti parko erdvę ir kartu išsaugoti, aktualizuoti memorialinę jo praeitį? Leidinys "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" - vienas iš būdų pažvelgti į jautrią uostamiesčio teritoriją iš skirtingų požiūrio taškų, užmegzti ryšį ir dialogą tarp skirtingų kartų, tautybių, įsitikinimų klaipėdiečių.

Dienraščio "Vakarų ekspresas" žurnalistė Jurga Petronytė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė kreipėsi į miestiečius su kvietimu pasidalinti savo prisiminimais ir patirtimi, išgyvenimais, susijusiais su Klaipėdos senosiomis kapinėmis. Autentiški klaipėdiečių pasakojimai 2019-2020 m. buvo publikuojami dienraštyje "Vakarų ekspresas" ir portale VE.lt.

Knygą sudaro daugiau kaip keturiasdešimt pasakojimų, kuriuos iliustruoja senos nuotraukos, kuriomis miestiečiai papildė šį leidinį ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kaupiamą fotografijų archyvą.

"Knyga sudaryta iš istorijų, kurios pačios atėjo pas mus. Nuoširdžiai ačiū visiems pasidalijusiems šeimos istorijomis - skaudžiomis, o kartais vaikiškai linksmomis, nutikusiomis senosiose miesto kapinėse iki 1985 m.

Jei žiūrėtume į kapines kaip į visuomenės veidrodį, matytume, kokios deformacijos vyko viešojoje Klaipėdos miesto erdvėje keturis dešimtmečius po karo - nykstančių kapų melancholija, kaukoliniai vaiduokliai, aukso paieškos, laidotuvių dūdų orkestrai, vaikų slėpynės, besideginančios moterys, tušti degtinės buteliai, saugumas prie sukilėlių kapo, šokiai prie cerkvės... Laidojimai, perlaidojimai, palikimai, užmiršimai ir atsiminimai. Apie tai - ši knyga", - knygos "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" anotacijoje rašo jos sudarytojos S. Simanaitienė ir J. Petronytė.

Knyga dedikuota 200-osioms Klaipėdos miesto senųjų kapinių įkūrimo metinėms, kurios paminėtos 2020 metais.

Knygos leidybą iš dalies parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.