"Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" - mūsų miesto emocinė patirtis

Klaipėdos senosios kapinės, kadaise buvusios miesto pakraštyje, šiandien yra Skulptūrų parkas, atsidūręs Klaipėdos miesto centre, apsuptas gyvenamųjų namų ir įstaigų. Senieji klaipėdiečiai iki šiol šią vietą vadina kapinėmis. Tie, kurie nežino istorijos, mato čia tik parką - laisvalaikio, pramogų zoną ir menišką vietą. Kaip puoselėti ir kurti parko erdvę ir kartu išsaugoti, aktualizuoti memorialinę jo praeitį?

Leidinys "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" - vienas iš būdų pažvelgti į jautrią uostamiesčio teritoriją iš skirtingų požiūrio taškų, užmegzti ryšį ir dialogą tarp skirtingų kartų, tautybių, įsitikinimų klaipėdiečių.

Dienraščio "Vakarų ekspresas" žurnalistė Jurga Petronytė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė kreipėsi į miestiečius su kvietimu pasidalinti savo prisiminimais ir patirtimis, išgyvenimais, susijusiais su Klaipėdos senosiomis kapinėmis.

2019-2020 m. kapinių istorijos buvo publikuojamos dienraštyje "Vakarų ekspresas" ir portale VE.lt. 111 puslapių knygą sudaro daugiau kaip keturiasdešimt pasakojimų, kuriuos iliustruoja senos nuotraukos, kuriomis miestiečiai papildė šį leidinį ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kaupiamą fotografijų archyvą. Nuotrauka iš Janinos Rudminaitės-Peištarienės asmeninio archyvo papuošė ir knygos viršelį. Joje sesutės Janina ir Nijolė Rudminaitės, nufotografuotos senosiose kapinėse 1952-1953 metais.

"Bendraujant su istorijų pateikėjais atmintin įsirėžė pasakojimai apie kapinėse žaidžiančių vaikų būrius, besideginančias moteris, Antrojo pasaulinio karo sovietų karių memorialo ritualus, slaptus sukilėlių kapų lankymus, dūdų orkestrus ir kaukolių švytėjimą tamsoje, brolio palaikų iškasimą plikomis rankomis ir perlaidojimą... Visa tai yra mūsų miesto emocinė patirtis, kurią galime išgyventi, žvelgdami į nuotraukose stovinčius bebalsius žmones.

Istorinis kultūrinis leidinys iliustruotas autentiškomis fotografijomis iš klaipėdiečių asmeninių albumų.

Nuoširdžiai AČIŪ visiems atėjusiems ir pasidalijusiems savo skaudžiomis istorijomis ir asmeninio archyvo nuotraukomis. Tai išliks ateinančioms kartoms", - sakė viena iš leidinio sudarytojų S. Simanaitienė.

"Autentiški klaipėdiečių prisiminimai, kaip atrodė kapinės ir laidotuvių ritualai pokariu, pasakojimai apie svarbiausius memorialinius objektus, apie kapinių sunaikinimą ir Skulptūrų parko atsiradimą, iki šių dienų išlikusios fantazijomis apipintos siaubo, nuotykių, meilės istorijos... Gyvi, nuoširdūs ir jautrūs žmonių pasakojimai suteikia galimybę skaitytojams tiesiogiai prisiliesti prie šios miesto teritorijos, suprasti šio svarbaus kultūros paveldo objekto daugiasluoksniškumą ir pajusti Klaipėdos miesto dramatišką transformaciją.

Tikimės, kad šis leidinys padės formuoti pagarbų miestiečių santykį su šia teritorija ir joje esančiais paveldo ir meno objektais", - pažymėjo knygos bendraautorė J. Petronytė.

Knyga "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" dedikuota 200-osioms Klaipėdos miesto senųjų kapinių įkūrimo metinėms, paminėtoms 2020 metais.

Leidinį maketavo dizainerė Lina Ličkienė. 300 egzempliorių tiražu išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.

Knygos leidybą iš dalies parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Knyga "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos konkurse "Klaipėdos knyga 2020". Jos pristatymas numatytas balandžio 23 d.