"Mes girdime, kaip kalba delfinai"

2014-01-28 19:22

"Delfinai - šuolių meistrai iš prigimties. Su jais gera bendrauti, nes jie draugiški ir prieraišūs", - sako Lietuvos jūrų muziejaus treneris Tomas Lebeckis. Jį čia visi pažįsta kaip santūrų, nedaugiažodžiaujantį, tačiau jautrų, atsidavusį darbui, gyvūnams švelnų ir mylintį žmogų. Tomas yra ne tik vienas iš ilgiausiai dirbančių trenerių, jis plaukioja kaip žuvis ir sukuria tokių triukų, į kuriuos žiūrint užgniaužia kvapą.

Kaip tampama egzotiškų gyvūnų treneriu? - "Vakarų ekspresas" paklausė T. Lebeckio.

Mes, septyni čia dirbantys delfinų ir jūrų liūtų treneriai, esame baigę su biologija susijusius mokslus. Aš Klaipėdos universitete studijavau ekologiją. Dalyvavau trenerių konkurse, ir man pasisekė. Jokių specialių kursų nebuvo - gryna praktika. Mokiausi iš kolegų, iš literatūros, nuolat semiamės patirties iš užsienio kolegų, nes Lietuvos jūrų muziejus yra tarptautinės trenerių asociacijos narys. Kasmet vyksta įvairios konferencijos Europos šalyse, kolegos susirenka iš visų pasaulio vietų ir dalinamės patirtimi, visko gi nemokėsi. Kalbamės apie gyvūnų treniravimą, priežiūrą, ligas. O grįžę namo kasdien stebime, kaip globotiniai jaučiasi, kokia jų elgsena. Jeigu suserga, kas nors atsitinka, turime savo veterinarijos gydytoją Žilviną Kleivą. Susirūpiname, jeigu delfinas pasyvus, nenori priplaukti, apetitas suprastėjęs, nesukaupia dėmesio.

PROTAS. "Jautrūs, gabūs, greit išmokstantys naujų triukų delfinai yra ir protingi gyvūnai, nes jie reiškia emocijas sava kalba ir domisi naujais dalykais", - sako Tomas Lebeckis.

Ne kiekvienas gali tapti treneriu, kad ir kaip norėtų.

Pirmiausia turi mylėti gyvūnus. Nuo pat mažens laikiau namuose įvairius gyvūnus - buvo šuniukų, kačiukų, roplių, paukščiukų, žuvyčių, vėžių. Sunkiau būtų išvardinti, kurių neturėjau.

Reikia turėti tam tikrų savybių, bet niekas negimsta mokėdamas. Aišku, turi būti greitas, turėti greitą reakciją, kaip pasielgti vienokioje ar kitokioje situacijoje.

Dukros ir delfinai

Ar bendravimas su delfinais, jūrų liūtais kaip nors keičia jūsų mąstyseną, jauseną, elgseną?

To reikėtų kolegų ir artimųjų klausti. Negalėčiau išskirti kokio vieno bruožo, bet darbas su tais gyvūnais kažkiek ramina. Gal yra mažiau stresų, nors niekada neturėjau didelių problemų dėl nesusivaldymo. (Juokiasi. - Autor. past.).

Kaip ten yra su dukrų ir delfinių vardais?

Turiu dvi dukras - Gabiją ir Tiją. Kai atėjau dirbti, jau turėjau dukrytę Gabiją, o vėliau ir delfinė buvo pavadinta tuo vardu. Tija juokais pradėjau vadinti dukrą, kaip delfinę, ir tas vardas prigijo. Dukros ateina į pasirodymus, bet dabar buvo ilga pertrauka, kai per delfinariumo rekonstrukciją, kol buvo įrengiami nauji baseinai, valymo sistemos, buvau su delfinais Graikijoje.

Šešetas jų dar yra ten. Mes lydėjome gyvūnus, buvo specialiai sukonstruotos dėžės su šiek tiek vandens ir neštuvai, tai treneriai sėdėjo toje dėžėje ir stebėjo delfinų kvėpavimą, būklę. Naujame baseine Graikijoje iš pradžių delfinai jautėsi nedrąsiai, bet greit priprato, nes juk ten buvo visi savi, iš naujo susidraugauti jiems nereikėjo. Vyko pasirodymai, graikai labai draugiškai ir šiltai priėmė. Mūsų delfinai išmoko naujų triukų, naujų šuolių, juk svetur prabuvome trejus metus.

Ar delfinai ir gamtoje atlieka tokius triukus, kaip baseine?

Taip. Jie labai judrūs, laisvėje žaidžia, daro triukus, salto, suktukus. Tai jiems prigimties duota. Laisvėje, ieškodami maisto, delfinai nuplaukia šimtus kilometrų per dieną. O krepšinį žaisti jiems irgi vieni niekai, šuoliuoja ir tik reikia kamuolį į krepšį pataikyti. Kartais delfinai papokštauja ir susprogdina kamuolį. (Kai fotografavome delfinus, šie nuolat svaidė kamuolius treneriams iš baseino į salę. - Autor. past.).

SVEIKAS delfinas per dieną suvalgo iki 15 kilogramų žuvų: silkių, stintenių, "putasu", strimelių. Yra veterinarijos gydytojo sudarytas racionas, kartais varijuojama, skaičiuojamos kalorijos, duodami vitaminai. Mažyliai geria savo mamos pieną iki pusės metų, o kai kurie žvitruoliai žuvis ėsti pradeda ir nuo trijų mėnesių.

Miega plaukiodami

Ar treneriai turi savo favoritus?

Per nuolatinį darbą turi priprasti vienas prie kito, iškart tas ryšys neatsiranda, reikia laiko. Bendrauji, jie smalsūs, prisipratina per ilgą laiką, prisiriša. Delfinai žmogaus balso negirdi, tik aukštesnio dažnio švilpuką, trenerį atpažįsta iš išvaizdos, judesių. Tačiau mes girdime, kaip kalba delfinai, taip savo emocijas reiškia, džiaugiasi - yra įvairiausių čirškėjimų ir pūtimų per oro angą. Gana platus "žodyno" spektras. Tik treneriai girdi kur kas daugiau juos šnekant nei jūs girdite per pasirodymą.

O miega delfinai ramiai plaukiodami po vandeniu ar virš jo, kai ilsisi vienas smegenų pusrutulis, o kitas būdrauja. Favoritų nenorėčiau išskirti, bet kiekvienas treneris kurį nors delfiną geriau jaučia, tad daugiausia ir dirba su juo.

O jeigu dirbti nenori?

Nebarame. Aišku, pasitaiko, kad gyvūnas prasčiau jaučiasi ar tiesiog nenori bendrauti. Darome pertraukas. Niekas neverčia, o ir būtų neįmanoma priversti. Prarastum pasitikėjimą ir išvis negalėtum dirbti.

Sakoma, labiausiai rizikuoja tas, kuris išvis nerizikuoja. O jeigu sušlubuotų širdis tuo metu, kai delfinas lakina jus po vandeniu?

Rizikos visada yra, tas darbas nėra toks lengvas - ir nardymai, ir plaukiojimai su jūrų liūtais. Būdamas vaikas šiek tiek plaukiojau, o paskui prisidėjo įgūdžiai darbe. Jūrą retai matom, nes čia dažniausiai būnam.

Ar yra delfinų triukų galimybių riba?

Yra treniravimo metodika. Riba visada yra, bet nežinau, kas yra vienodumas. Kiek jau fiziškai yra įmanoma gyvūnui, tiek padaroma. Lengviausi triukai - natūralūs, tai šuoliai vandenyje.

Povandeninė hierarchija

Kuo nuostabus tas iš laukinių gyvūnų žmogui draugiškiausias?

Tai - socialus gyvūnas, protingas, ypač mėgstantis bendrauti su žmogumi ir tarpusavyje. Dvylika metų dirbu, o nėra parodę agresijos. Jie žaismingi ir smagūs, matote, kaip taško tą kelis kartus sūresnį už jūros vandenį iš baseino? Jauni gyvūnai labai aktyvūs, vyresni - solidūs, jaučia savo vertę, per daug nereiškia emocijų.

Atpažįstate delfinus ir tada, kai jie būna po vandeniu. Kaip - juk jie visi vienodi?

Tai jums vienodi. Skiriame "iš veido" ir kūno formos, dėmelės. Kasdien po 4-5 kartus per dieną - treniruotės. Svarbiausia, kad norėtų dirbti, o tam reikia delfiną sudominti žaidimu, naujais dalykais. Ir visai nebūtina vilioti žuvimi, tai gali būti ir kamuoliukas, pakasymas, vandens srovė. Su laiku išsiaiškini, kas kam patinka - nugarą apkabinti ar pakasyti, delfinai mėgsta glamones... Jie labai prieraišūs.

O kai ateina poravimosi metas...

Tada - pasirodymas baigtas. Patinas renkasi patelę ir plaukioja paskui ją. Patelė jauniklio laukiasi metus. Jį atsivesti padeda asistentė, delfinė "pribuvėja", ji ir vėliau padeda auklėti mažylį, leidžia motinai pailsėti. Sveria delfinukas apie 16 kilogramų ir būna apie pusės metro ilgio. Patinai tolerantiški jaunikliams.

Tarp delfinų yra susiklosčiusi hierarchija, vyresnės patelės vadovauja jaunesnėms, jų statusas aukštesnis. Pagrindinis patinas yra Argas, todėl jis toks išdidus, štai Glorija, Gabija, Smiltė, o mažiukas dar yra bevardis.

Programa - intrigai

Kaip mokymams pasiduoda jūrų liūtai?

Mes treniruojame Kalifornijos jūrų liūtus, kurie ramesnio būdo, nepikti, nekanda. Jie savaip izoliuoti, nes gyvena ne sausumoje, tad ir mąstymas skirtingas. Iš reakcijos į darbą matyti, kad jie išradingi, taip pat labai judrūs, be galo smalsūs. Gamtoje jūrų liūtai irgi laipioja ant uolų, žaidžia ir su žolėmis.

Kai tik baigsis rekonstrukcija, vėl užsiimsite delfinų terapija. Ar jie geri daktarai?

Nebūna stebuklų, kad paralyžiuotas žmogus atsikeltų ir vaikščiotų, nors jo raumenų tonusas pagerėja po seansų su delfinais. Delfinams nerodome pirštu: plauk prie to žmogaus, jie patys pasirenka, su kuo nori bendrauti. Esame patyrę, kad kai kurių vaikų elgsena pasikeičia, jie būna linkę daugiau bendrauti. Buvo autistas berniukas, kokių penkerių metukų, kuris visai nekalbėjo, o po seansų pradėjo šnekėti, laisviau jautėsi.