Detoksikacijos aparatas: mitas ar realybė? (3)

Pradžia balandžio 21 d. "Vakarų eksprese"

Trečiojo karto mirkyti kojas jau laukiau su palaima - nebebijojau, ar laidelius sukaišysiu į lizdelius, ar sugebėsiu nustatyti reikiamą režimą, bet svarbiausia - tas lengvumo pojūtis po procedūros.

Bet taip jau susiklostė, kad kojų mirkyti sėsti galėjau tik jau po vidurnakčio. Pulso juostelė ant riešo, juosta ant liemens, sukaišau laidelius į aparatą, paspaudžiu programos mygtukus ir jau "kaifuosiu" - kokios spalvos purvus jonai "kabins" iš manęs šį kartą? Ir - nieko... Susinervinau. Perdedu juostelę ant riešo, ant juosmens, vėl jungiu, spaudau mygtukus - nieko... Nusprendžiu, kad per mažai vandens į dubenį prisipyliau, nes kasetė neapsemta. Viską atjungiu, nulekiu papildyti vandens. Vėl viskas iš naujo. Ir vėl - nieko...

Persigandau - gal aparatas nebeveikia, nors visos programos aparato ekrane pulsuoja kuo puikiausiai. Kur priežastis? Jau pirma valanda nakties. Konsultantei neskambinsi... Kas beliko? Atsijungti laidelius. Ir viskas. Ir tik atgulus lovon akys užkliuvo už kasetės, merkiamos vandenin, laido. Juk aš jo nebuvau įjungusi į aparato lizdelį...

Pabarusi save už žioplumą jau nebesikeliu kartoti visko iš naujo. Dar pagalvojau, kad reikėtų pasisverti. Mat instrukcijoje parašyta, kad per 30 kartojamų procedūrų valantis organizmą aparatas iš jo išvaro nuo 5 iki 30 kg nešvarumų. Žodžiu, eisiu pasisverti. Ir jau šį vakarą kartosiu procedūrą sutelkdama visą dėmesį į laidelius.