V.Putinas: Maidano kovotojai buvo ruošiami Lietuvoje

V. Putinas, be kita ko, pabrėžė, kad "karingai nusiteikę kovotojai" Ukrainą nugramzdino į "chaosą", nes Kijeve ir šalies miestuose kontrolę perėmė "nacionalistai" ir "antisemitai".

Valdžios pasikeitimą Ukrainoje V. Putinas pavadino "perversmu" ir neatmetė karinių dalinių įvedimo į likusią šalies dalį.

Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais Rusijos prezidentas informavo apie Kryme esančių Juodosios jūros flotilės karinių bazių apsaugos sustiprinimą, reaguojant į "grasinimus ir aplinkui vaikštančius ginkluotus teroristus", tačiau kategoriškai paneigė pranešimus, jog Rusijos pajėgos apsuptyje laiko Ukrainos karines bazes. Tą esą padarė prorusiškai nusiteikusios "vietinės savisaugos" pajėgos, kurios taip pat užėmė Krymo autonominį parlamentą ir vyriausybę.

Komentuodamas galimas užsienio valstybių sankcijas prieš Rusiją, V. Putinas pastebėjo, jog to pasekmės būtų abipusės, todėl paragino gerai pagalvoti prieš žengiant tokį žingsnį. Prezidentas taip pat paragino Ukrainos partnerius apmokėti šalies skolas už gamtines dujas, kurios netrukus pasieks 2 milijardus dolerių, ir pranešė, jog Kijevo perkamoms dujoms nuolaidos daugiau nebebus taikomos.

Rusijos prezidento nuomone, V. Janukovyčius tebėra teisėtas Ukrainos prezidentas, nes pagal šalies įstatymus šio posto netenkama tik mirties ir apkaltos atveju, taip pat savanoriškai pasitraukus iš užimamų pareigų. Komentuodamas Maskvos pagalbą nušalintam Ukrainos prezidentui, Kremliaus vadovas teigė tai padaręs iš "humaniškų" paskatų, nes savo šalyje V. Janukovyčius galėjo būti nužudytas.

Anot V. Putino, dabartinėje Ukrainos valdžioje jis nemato potencialių partnerių, nes Kijevo vyriausybė neturi jokio savo tautos suteikto mandato spręsti šalies ateitį.

Atnaujinta 12.30 val.

Ukrainos Krymo pusiasalyje tvyrant įtampai, du Rusijos karo laivai plaukia į Juodąja jūrą.

Turkų žiniasklaidos pranešimais, laivai antradienio rytą 07.30 val. Lietuvos laiku praplaukė Bosforo sąsiaurį Stambule. Tai yra laivai "Saratov" ir "Jamal".

Atnaujinta 11.12 val.

Rusijos pajėgos, perėmusios kontrolę vienoje karinių oro pajėgų bazėje Krymo regione, paleido perspėjamuosius šūvius į orą, kai apie 300 Ukrainos karių, anksčiau dirbusių tame oro uoste, mėgino grįžti į savo tarnybos vietą.

Sovietų Sąjungos ir Ukrainos vėliavomis nešini Ukrainos kariai žygiuoja link Rusijos pajėgų kontroliuojamo Belbeko oro uosto tako.

Rusijos politikų teigimu, Maskva Ukrainoje gina savo piliečių teises, tačiau ar tuo galima pateisinti Krymo okupaciją? Į šiuo metu aktualiausius klausimus bando atsakyti BBC korespondentai.

Kas sieja Rusiją ir Krymą?

Rusijos ir Krymo istoriniai ryšiai siekia XVIII amžių, kai Jekaterinos II vadovaujama carinė Rusijos imperija pusiasalį užgrobė iš turkų osmanų. 1954 metais Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas Krymo pusiasalį oficialiai "padovanojo" Ukrainos respublikai, nors vos prieš dešimtmetį Josifo Stalino įsakymu iš Krymo buvo ištremta visa etninių totorių populiacija (apie 300 tūkst. žmonių) apkaltinus juos bendradarbiavimu su Hitleriu Antrojo pasaulinio karo metais.

1991 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sutiko, kad Krymas liktų nepriklausomos Ukrainos sudėtyje, tačiau mainais už tai Kijevas sutiko Maskvai išnuomoti karinę bazę Sevastopolyje ir kitose Krymo dalyse, kur šiuo metu glaudžiasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Nušalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius nuomos sutartį pratęsė iki 2042 metų.

Ar Rusijos veiksmai turi teisinį pagrindą?

1994 metais JAV, Rusija ir Didžioji Britanija Budapešte pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nenaudoti karinės jėgos prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Mainais už tai Kijevas sutiko Rusijai perduoti savo branduolinio ginklo arsenalą, likusį nuo Sovietų Sąjungos laikų.

Rusijos pareigūnai teigia, kad intervencija siekiama apsaugoti Kryme gyvenančius Rusijos piliečius ir rusakalbius, kuriuos esą diskriminuoja naujoji Ukrainos vyriausybė. Didžioji dalis Sevastopolio gyventojų, kur įsikūrusi Rusijos karinė bazė, turi Rusijos Federacijos pilietybę, tačiau JAV ir Vakarų šalių politikai įsitikinę, kad tai nėra pakankamas pagrindas pažeisti tarptautinę sutartį.

Iš pradžių Rusija neigė pažeidusi Budapešto memorandumą, tačiau dabar pagrindiniu intervenciją pateisinančiu argumentu tapo "radikalių ekstremistų" atėjimas į valdžią Kijeve ir "prastėjanti" mažumų saugumo situacija Kryme bei rytinėse Ukrainos srityse. Kremliaus teigimu, naujoji Ukrainos valdžia pažeidė vasario 21 dienos susitarimą, pasirašytą V. Janukovyčiaus.

Kas atsitiko vasario 21 dienos susitarimui?

Vasario 21 d. Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius ir opozicijos atstovai sutiko grąžinti 2004 metų konstitucijos galiojimą ir sumažinti prezidento institucijos galias. Paktą pasirašė V. Janukovyčius, opozicijos atstovai ir trijų Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai. Iki šiol neaišku, ar susitarimą pasirašė Rusijos atstovai, nes dokumentas greitai tapo neaktualus.

Koks "radikalių ekstremistų" vaidmuo Ukrainos politikoje?

Maskva nuolat skundėsi, kad iniciatyvą Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestuose perėmė kraštutiniai dešinieji, įsilieję ir į naujai sudarytos vyriausybės sudėtį. Dažniausiai buvo minimos dvi grupės - "Dešinysis sektorius" ir "Svoboda" partija ("Laisvė"), lyginant jų narius su karo laikų Ukrainos nacionalistu Stepanu Bandera.

Nors dešiniųjų radikalų dalyvavimas Kijevo protestuose buvo itin matomas, tačiau kraštutiniai dešinieji nesudarė ženklios protestuotojų daugumos Nepriklausomybės aikštėje. Nacionalistinė "Svobodos" partija naujoje Ukrainos vyriausybėje turi keturis postus, jos nariai Oleksandras Sichas užima premjero pavaduotojo postą, o Olegas Machnickis - generalinio prokuroro. "Svoboda" taip pat vadovauja žemės ūkio ir ekologijos ministerijoms, tačiau jos antisemitizmu kaltinamas lyderis vyriausybėje jokio posto neturi.

"Dešinysis sektorius" vyriausybėje išvis neatstovaujamas. Organizacijos protestų lyderis Andrijus Parubijus tapo Nacionalinės saugumo tarybos nariu, tačiau jo politinės pažiūros toli gražu ne radikalios.

Ar nauja vyriausybė nusiteikusi prieš Rusiją?

Naujoji Ukrainos vyriausybė beveik neturi jokio ryšio su prorusiškai nusiteikusiais rytų Ukrainos gyventojais. Vienas pirmųjų jos veiksmų buvo 2012 metais priimti teisės akto panaikinimas, kuriuo rusų kalbai Ukrainoje buvo suteiktas oficialios kalbos statusas. Šį sprendimą kritikavo ne tik Maskva, bet ir daugelis Ukrainos politikų bei visuomenės atstovų.

Ar Krymo okupacija sukurs precedentą kitose Ukrainos dalyse?

Situacija rytuose esančiuose Charkovo ir Donecko miestuose šiuo metu panaši kaip ir Kryme prieš Rusijos intervenciją, nes miestuose vyksta prorusiškai nusiteikusių demonstrantų mitingai. Pirmadienį Donecke maždaug 100 demonstrantų bandė užimti vietinės administracijos pastatą. Mieste esančių korespondentų tvirtinimu, žmonės skandavo šūkius, ragindami Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakartoti Krymo scenarijų rytų Ukrainoje. Kremliaus atstovai praneša, kad šalia Ukrainos sienų sutelktos karinės pajėgos, pasirengusios "vykti į Ukrainos teritoriją", konkrečiai nenurodant vietos.

Ukraina: Kryme įvesta 16 tūkst. rusų karių

Kalbėdamas Jungtinų Tautų Saugumo Tarybos (ST) posėdyje, Ukrainos ambasadorius Jurijus Sergejevas teigė, kad nuo praėjusios savaitės Rusija į Krymą nusiuntė jau 16 tūkstančių karių, informuoja "Reuters".

"Nuo vasario 24 dienos Kryme dislokuota 16 tūkst. rusų karių, atgabentų laivais, sraigtasparniais, kroviniais lėktuvais iš kaimyninės Rusijos Federacijos", - kalbėjo ambasadorius J. Sergejevas.

V.Janukovyčius prašo rusų kariuomenės pagalbos Kryme

Rusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms tvirtina, kad rusų kariuomenės įvedimo į Krymą paprašė nušalintasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, praneša BBC.

JT Saugumo Tarybos (ST) posėdyje Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas teigė, kad V. Janukovyčius prezidentui Vladimirui Putinui šeštadienį parašė laišką, prašydamas karinės intervencijos Krymo pusiasalyje.

"Kreipiuosi į Rusijos prezidentą V. Putiną, prašydamas jo panaudoti Rusijos Federacijos karines pajėgas ir atkurti taiką, teisės viršenybę, stabilumą ir tvarką bei apginti Ukrainos žmones", - citavo Maskvos atstovas, pabrėžęs, kad V. Janukovyčius vis dar yra teisėtas Ukrainos prezidentas.

V. Čiurkinas Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke netgi parodė laiško kopiją. Anot V. Janukovyčiaus, Ukraina yra ant pilietinio karo slenksčio, o rusiškai kalbantys šalies piliečiai yra persekiojami.

Vakarų šalių atstovai tokius pareiškimus pavadino kaip "neturinčiais jokio realaus pagrindo".

"Rusijos mobilizacija yra atsakas į įsivaizduojamą grėsmę, - teigė JAV diplomatė Samanta Pauer (Samantha Power). - Karinė intervencija negali būti pateisinta nesamais grasinimais".

Panašaus požiūrio laikėsi ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Markas Lajalas Grantas (Mark Lyall Grant).

"Akivaizdu, kad tokie kaltinimai sufabrikuoti, siekiant pateisinti Rusijos karinę intervenciją", - teigė diplomatas.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad rusakalbiai Ukrainos piliečiai Kryme ir rytiniuose šalies regionuose gyvena normalų gyvenimą ir prieš juos nėra taikomos jokios sankcijos.

JAV nutraukia bendrus karinius veiksmus su Rusija

JAV pirmadienį nutraukė visus bendrus veiksmus su Rusija, įskaitant pratybas ir uostų lankymą, siekiant paskatinti Maskvą pasitraukti iš Ukrainos Krymo pusiasalio, praneša "Reuters".

Pentagono pareiškimas apie bendrų veiksmų nutraukimą pasirodė praėjus kelioms valandoms po JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) perspėjimo, kad Vašingtonas Maskvai taikys ekonomines ir diplomatines sankcijas. Amerikiečiai taip pat įšaldė derybas dėl prekybos ir investicijų.

"Raginame Rusiją neaštrinti padėties Ukrainoje, o rusų dalinius - grįžti į savo bazes", - pranešė Pentagono atstovas Džonas Kirbis (John Kirby).

Dž. Kirbio teigimu, JAV vertina karinius santykius su Rusija, tačiau "pastarųjų įvykių Ukrainoje kontekste bendradarbiavimas privalo būti sustabdytas, įskaitant ir dvišalius susitikimus kariniais klausimais".

Toks JAV sprendimas gana neįprastas, nes karinis bendradarbiavimas su Egiptu nebuvo nutrauktas net Arabų pavasario metu, kai per protestus žūdavo žmonės.

"Tai mums labai didelis žingsnis ir pareiškimas", - teigė į atsargą išėjęs JAV brigados generolas Kevinas Rajanas (Kevin Ryan), anksčiau dirbęs Vašingtono kariniu atašė Maskvoje, o dabar vadovaujantis Harvardo universiteto gynybos ir žvalgybos projektų padaliniui.

Nepaisant dvišalių santykių apribojimo, aukščiausio lygio dialogas tarp Rusijos ir JAV tęsiasi.

JAV gynybos sekretorius Čakas Heigelis (Chuck Hagel) Maskvą įspėjo, kad konflikto eskalacija Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos ir tarptautinės bendruomenės saugumui. Tačiau Vašingtonas neketina imtis karinių priemonių, nes, anot Pentagono atstovų, tai "tik dar labiau eskaluos konfliktą".

"Kai kurios žiniasklaidos priemonės spekuliuoja galimais laivyno veiksmais regione. Mūsų kariuomenės strategija Europoje ir Viduržemio jūros regione nesikeičia, visi maršrutai ir veiksmai buvo suplanuoti iš anksto", - pranešė Dž. Kirbis.

Rusija baigia karines pratybas šalia Ukrainos sienų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putino nurodymu pasibaigė Vakarų karinėje apygardoje vykusios pratybos, praneša "Reuters".

Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peškovas pranešė, kad karinės pratybos buvo sėkmingos ir dar kartą paneigė bet kokius ryšius tarp netikėtų apmokymų ir įvykių Ukrainoje.

Šios netikėtos karinės pratybos Rusijoje buvo surengtos vasario 26 dieną. Oficialiai skelbiama, kad apmokymais buvo siekiama patikrinti Rusijos kariuomenės kovinį pasirengimą, tačiau Vakarų ir Kijevo atstovai baiminosi, kad tai gali būti rytinių Ukrainos regionų okupacijos pradžia.

Į Ukrainą eksportuojančios bendrovės patiria nuostolių

Latvijos bendrovės, savo produkciją eksportuojančios į Ukrainą, patiria nuostolių, verslo naujienų portalui "Nozare.lv" pareiškė Latvijos prekybos ir pramonės rūmų (LTRK) vadovas Janis Endzinis.

Jis nurodė, kad dabartinė situacija Ukrainoje apsunkina Latvijos apdirbamosios pramonės įmonių bendradarbiavimą ne tik su pačiu Kijevu, bet ir su Rusija.

"Kai kurie LTRK nariai teigia, kad jų produkcijos paklausa Ukrainoje smuko, savo ruožtu krito ir eksportas", - kalbėjo J. Endzinis.

LTRK vadovas džiaugėsi, kad Latvijos eksportuotojai dar ekonominės krizės metu suprato: prekybą su užsieniu būtina diferencijuoti - negalima didžiosios dalies eksportuojamų prekių realizuoti vienos valstybės rinkoje.

"Šiuo metu eksportuojančios įmonės dirba bent 17-oje užsienio rinkų, o tai jiems leis amortizuoti paklausos smukimą vienoje iš rinkų ir ieškoti naujų partnerių", - teigė J. Endzinis.

Rusija: Kinija pritaria Maskvos pozicijai dėl Ukrainos

Rusija pranešė, jog Kinija pritaria Maskvos pareiškimui, kad Ukrainos valdžios nuvertimą praėjusį mėnesį suorganizavo "išorinės jėgos", informuoja "RIA Novosti".

Situaciją Ukrainoje pirmadienį Maskvoje aptarė Kinijos užsienio reikalų viceministras Čeng Guopingas (Cheng Guoping) ir kolega iš Rusijos Grigorijus Karasinas.

"Kinijos pusė pareiškė suprantanti Rusijos analizę dėl gilią politinę krizę Ukrainoje lėmusių priežasčių bei išorinių jėgų, veikusių Euromaidane, vaidmenį", - teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Palyginti taikioms demonstracijoms Ukrainoje netikėtai peraugus į smurtą, žuvo daugiau nei 90 žmonių, įskaitant dešimtis protestuotojų ir mažiausiai 17 milicininkų.

Maskva apkaltino JAV ir Europos Sąjungą dėl paramos protestų judėjimui Ukrainoje. Be to, keli parlamentarai pareiškė, kad Vakarų šalių vyriausybės pasiūlė finansavimą ir mokymus demonstrantams.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Kinija kaltina Ukrainos opoziciją, kad šiai nepavyko laikytis ES tarpininkaujant vasario 21 dieną sudaryto susitarimo su Viktoru Janukovyčiumi, kuriuo siekiama užbaigti ne vieną mėnesį trunkančią politinę aklavietę šalyje.