Vokietijos vicekancleris: Rusija pasirengusi paleisti tankus į Europą

Rusija ir Vakarai ietis šiąnakt sukryžiavo ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur Maskvos kaltinimų Kijevui neparėmė niekas, netgi Kinija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – galingiausia, bet paralyžiuota pasaulio institucija – jau kelias savaites nebuvo rinkusis į skubų posėdį dėl Ukrainos. Šis, dešimtasis, sekmadienio vakarą surengtas Rusijos iniciatyva, kai laikinasis Ukrainos vadovas perspėjo, kad prieš pastatų užpuolikus gali naudoti jėgą.

„Užtikrinkime, kad Ukrainos valdžiai neleisime beatodairiškų veiksmų, kuriuos dabar dekretu įtvirtino ponas Turčynovas. Sustabdykime šio dekreto vykdymą. Tai sukeltų be galo rimtų padarinių, pirmiausiai Ukrainos žmonėms“, – sako Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas.

Maskva norėjo uždaro posėdžio, bet pasipriešinus kitoms šalims, viso pasaulio akivaizdoje Rusija buvo aštriai kritikuojama.

„Tragiška, kad kraujas liejamas ten, kur nieko panašaus nebuvo, kol savo atsiskyrimo provokacijų nepradėjo prorusiški kovotojai. Aišku kaip dieną, kad nepaisant užtikrinimų, kuriuos girdėjome iš Maskvos prieš kelias savaites, karinė agresija prieš Ukrainą ir jos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą Kryme nesustojo“, – teigia Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Raimonda Murmokaitė.

„Tik Rusija sugebėtų taip profesionaliai koordinuoti karinius veiksmus. Pastatai miestuose užimti sinchroniškai, miestus jungia pagrindinis greitkelis, jame pastatyta blokadų taip, tarsi norima atkirsti Kijevą nuo Donecko ir Luhansko“, – tikina JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Samantha Power.

Markas Lyallas Grantas, Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose, sako, kad Rusija siekia primesti savo valią Ukrainos žmonėms dezinformacija, bauginimu ir agresija. Anot jo, tokia taktika yra perimta iš tamsiausių praėjusio amžiaus dienų. „Tai visiškai nepriimtina“, – teigia M. L. Grantas.

Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Jurijus Sergejevas tikina, kad nenori kraujo savo žemėje. „Tai ne mūsų karas. Ne mūsų. Konfliktas kurstomas iš išorės. Štai kodėl kreipiuosi į Rusiją jau aštuntą ar dešimtą kartą – nebesikiškite“, – sako J. Sergejevas.

Rusija pakartojo, kad atsakomybė už nusikalstamus Kijevo sprendimus tenka Vakarams, o ji pati neketinanti pulti. Jungtinės Valstijos išplatino netgi du dokumentus, kur punktas po punkto neigia Maskvos tvirtinimus.

„Kai kurie žmonės, net ir šioje salėje, nenori matyti tikrųjų įvykių priežasčių ir nuolat ieško Maskvos rankos. Pakaks. Pakaks jiems aiškinti, kad permetėme kariuomenę prie tos šalies sienų ir galime greitai atsidurti vos ne prie Lamanšo, kad pasiuntėme agentų koordinuoti Ukrainos žmonių protestus. Turime suprasti, kad pietryčių Ukrainos žmonės labai nerimauja dėl ateities, ir jiems nereikia niekieno valios, juolab nacionalradikalų“, – aiškina V. Čiurkinas.

„Rusija nuolat save vadina didele kovotoja su tarptautiniu terorizmu. Bet siųsti specialiuosius agentus į Ukrainą diversijoms ir sabotažui – tai valstybės remiamas terorizmas“, – tvirtina Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose.

„Kai kyla pavojus valstybės egzistavimui, remiame Ukrainos teisę gintis išorinės agresijos akivaizdoje ir pažaboti ginkluotą separatizmą bei nesiliaujančias provokacijas, kad valstybė ir žmonės būtų apsaugoti nuo tolesnio smurto stiprėjimo“, – sako R. Marmokaitė.

Rusijos užsienio reikalų ministras net kelis kartus pakartojo, kad Maskvos interesas yra matyti stabilią ir vieningą Ukrainą, ir paragino Vašingtoną paaiškinti Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jau paneigtus Amerikoje, kad Kijevo valdžiai imtis ginkluotų veiksmų patarė ten slapta apsilankęs Centrinės žvalgybos valdybos vadovas.

„Mes nesikišame į Ukrainos reikalus. Tai prieštarautų mūsų interesams. Neturime ten agentų – nei karinės, nei civilinės žvalgybos“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Ministras vadina beribiu dviveidiškumu, kai Vakarai rėmė Maidaną – nors ten buvo daug aukų, o pietryčių Ukrainos protestuotojus vadina teroristais. S. Lavrovas taip pat užsimena, kad gali nedalyvauti ketvirtadienį suplanuotose derybose, jei Kijevas imsis ginkluotų priemonių. Rusijos analitikai sako, kad Maskvos atsisakymas vykti į Ženevą reikštų, jog nuspręsta įsiveržti į Ukrainą.

Apie tokią perspektyvą prakalbo ir Vokietija, iki šiol laikiusis itin nuosaikios pozicijos. Kanclerės pavaduotojas pareiškė, kad Maidano suteiktos viltys jau praeitis.

„Šias viltingas žinias pakeitė nesibaigianti karinė konfrontacija ir žinios, kad Rusija pasirengusi leisti tankams kirsti Europos sienas“, – sako Vokietijos vicekancleris, ekonomikos ir energetikos ministras Sigmaras Bagrielis.

Rusija akivaizdžiai pasirengusi leisti savo tankams kirsti Europos sienas, o Europa turi sumokėti sankcijų Rusijai kainą. Pasak S. Gabrielio, esą geopolitikos džinas išleistas iš butelio. Kritikai iškart pasakė, kad geopolitika Europoje niekur nebuvo dingusi, tiesiog Vakarai per ilgai buvo užmerkę akis.