"Jei kalbame apie solidarumą, tai noriu paklausti, kada Vokietija leido dirbti šalyje Lenkijos piliečiams po mūsų įstojimo į ES 2004 metais? Praėjus septyneriems metams. Kodėl tada nekalbėta apie nepakankamą solidarumą? O šiandien Vokietija be problemų priima milijoną sirų, žmonių iš kito žemyno", - sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.
"Lenkija įstojo į NATO 1999 metais, bet iki šiol Lenkijos ir Vidurio ir Rytų Europos teritorijoje nedislokuotas nė vienas Aljanso dalinys. Šitaip yra todėl, kad Vokietija labiau rūpinasi Rusijos interesais nei Vidurio ir Rytų Europos saugumu. Todėl turėtume paklausti vokiečių: kur jūsų solidarumas su artimiausiais partneriais?"
Paklaustas, kodėl jo vyriausybė kritikuoja ketinimą tiesti Baltijos jūros dugnu antrąją dujotiekio "Nord Stream" liniją, V. Vaščykovskis priminė, kad Lenkijai jau pirmoji jo linija buvo politinis projektas ir potencialus šantažo įrankis.
"Mes tai aiškinome Vokietijai, bet ji kartoja tą pačią klaidą ir mėgina mus įtikinti, jog tai - ne politinis vamzdynas, bet privačių verslininkų projektas. Mes esame ne vakar gimę. Žinome, kad vienoje pusėje yra galinga Rusija, o Vokietijos pusėje - galingi koncernai, kurie formuoja valstybės politiką. Apskritai pastebime vokiečių nuotaikų Lenkijos atžvilgiu pasikeitimą. Bet mes norime gerų santykių ir didesnio mūsų siekių supratimo, kad Lenkijoje būtų dislokuoti NATO daliniai", - pabrėžė ministras.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą