Varšuvoje susitinka Vidurio Europos Prezidentai, laukiama atvykstant Barako Obamos

Lenkijos sostinėje Varšuvoje susitinka Vidurio Europos Prezidentai, laukiama atvykstant JAV vadovo Barako Obamos (Barack Obama), kurio vien apsilankymas šioje Europos dalyje yra vertinamas, kaip galimybė nuraminti ir suteikti pasitikėjimo regionui.

Lenkija laukė B. Obamos vizito dar nuo tada, kai jis buvo išrinktas Ilinojaus valstijos, kuri yra daugiau nei milijono lenkų kilmės amerikiečių namai, senatoriumi, internetiniame "The New York Times" puslapyje rašo JAV teisininkas ir tarptautinių santykių ekspertas Markas Bžezinskis (Mark Brzezinski).

Likimo ironija - B. Obamai atvykti į Lenkiją vieną kartą jau sutrukdė ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje. JAV Prezidentas planavo dalyvauti tragiškai aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) laidotuvėse. Šįkart - vėl Islandijos ugnikalnis, tiesa, jau kitas, dalyje Europos jaukia skrydžių planus. Varšuvos oro uosto tinklapyje apie atšaukiamus skrydžius informacijos nepateikiama, lėktuvai kyla ir leidžiasi.

Pasak eksperto, šis susitikimas - galimybė nuraminti regioną, kuriam žymę paliko skausminga istorinė patirtis.

"Prezidento vizitas suteikia galimybę nuraminti Lenkiją ir visą Vidurio Europos regioną, kuriam labai rūpi santykiai su Amerika. (...). Žiaurios patirtys gyvenant nacizmo ir komunizmo sąlygomis lėmė šios Europos dalies žmonių perspektyvą. Stiprūs ryšiai su Amerika suteikia ramybės ir pasitikėjimo jausmą", - rašo M. Bžezinskis.

Šias eksperto mintis atkartoja Lenkijos Prezidento Bronislavo Komarovskio (Bronislaw Komorowski) kalba, pasakyta per Vidurio Europos valstybių prezidentų susitikimo atidarymo ceremoniją Karalių rūmuose.

"Vidurio Europos nepriklausomų demokratinių valstybių prezidentai Varšuvoje susitinka kalbėtis ne tik apie mūsų regiono kelią, bet ir apie patirtį, kuri yra naudinga plečiant demokratiją ir įtvirtinant laisvę toliau Europoje ir pasaulyje. Aš manau, kad visos šios šalys nuėjo nelengvą kelią nuo totalitarizmo demokratijos link. Šios Europos dalies kelias buvo išskirtinis - paliestas karų, konfliktų, diktatorystės ir kitų žmogaus ir nacionalinių laisvių suvaržymų", - sakė B. Komarovskis.

Prezidentų susitikimo tikslas - apžvelgti per pastaruosius 20 metų Vidurio Europoje įvykusį politinės transformacijos ir demokratizacijos procesą, pasidalinti eurointegracine patirtimi ir aptarti Europos kaimynystės politiką. Susitikime bus aptartos demokratijos sklaidos temos, NATO reikalai, energetiniai klausimai.

Kalbėdama vadovų posėdyje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuvai šiemet pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Demokratijų bendrijai, mūsų valstybei tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė įtvirtinant taiką, stabilumą ir skatinant demokratiją Europoje ir pasaulyje. Prezidentė paragino Europą vieningai ir aktyviai siekti užsitęsusių konfliktų sprendimų tik taikiu, derybų būdu.

Lietuvos valstybės vadovė paragino ES ir NATO narystės siekiančias Vidurio Europos šalis maksimaliai išnaudoti integracijos laikotarpį gyvybiškai svarbioms vidaus reformoms įgyvendinti.

Susitikime ypatingas dėmesys skirtas branduolinės energetikos saugumo problemoms. Šalies vadovė pabrėžė, jog atviras ir geranoriškas tarptautinis bendradarbiavimas užtikrinant branduolinį saugumą yra nauja galimybė sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą regione.

"Saugi branduolinė energetika yra visos tarptautinės bendruomenės atsakomybė. Mes negalime rizikuoti savo piliečių saugumu ir juos supančia aplinka. Taikydami aukščiausius saugumo reikalavimus visoms tiek ES, tiek kaimyninių šalių atominėms elektrinėms, dalindamiesi informacija, užtikrindami skaidrumą, mes ne tik kursime saugią savo piliečių ateitį, bet ir stiprinsime pasitikėjimą tarp valstybių", - pabrėžė D. Grybauskaitė.

Susitikime išryškėjo Balkanų problematika. Pakvietus į susitikimą Kosovo Prezidentę Atifetę Jahjagą (Atifete Jahjaga), susitikime atsisakė dalyvauti Serbijos vadovas Borisas Tadičius, į susitikimą, anot žiniasklaidos, neatvyko ir Rumunijos Prezidentas Trajanas Basesku (Traian Basescu).

Belgradas priešinasi Kosovo nepriklausomybei, jos nepripažino ir dar dvi Europos Sąjungos šalys - Rumunija bei Slovakija.