Tyrimas: nuskendęs Pietų Korėjos keltas buvo perpildytas

ITAR-TASS duomenimis, kelto nelaimė iki šiol oficialiai pareikalavo 242 aukų, nors kai kurių nuskendusių keleivių kūnai vis dar įstrigę laivo nuolaužose. Pietų Korėjos gelbėtojai vis dar ieško 60 žmonių, nors rasti visų nuskendusiųjų kūnus nesitikima - kai kurie žuvusieji pastarosiomis dienomis aptikti net už 30-ties kilometrų nuo nelaimės vietos.

Pradėtas incidento tyrimas atskleidė didžiules saugumo spragas Pietų Korėjos keleivių gabenimo vandeniu srityje. Paaiškėjo, kad visų institucijų sukauptų duomenų užteko suprasti, jog "Sewol" buvo nuolatos perkrautas krovinių, tačiau įstaigos tarpusavyje nebendradarbiavo ir informacija nesidalino.

2013 m. pradžioje atlikus laivo rekonstrukcijos darbus ir įrengus daugiau keleivių kajučių, Pietų Korėjos laivų registro pareigūnai kelto krovinių gabenimo pajėgumus sumažino daugiau kaip per pusę - iki 987 tonų - be to, nurodė, kad laivo stabilumui užtikrinti būtina gabenti 2 tūkst. tonų vandens balastą. Registras savo sprendimą perdavė tik laivą valdžiusiai kompanijai, kuri talpą "padidino" iki 3 963 tonų.

Keleivių gabenimą vandeniu prižiūrinčios Pietų Korėjos laivybos asociacijos duomenimis, "Sewol" nuo 2013 m. kovo atliko 394 individualius reisus, 246 atvejais buvo smarkiai viršytas nustatytas 987 tonų krovinių limitas. 136 atvejais laivu buvo gabenama daugiau kaip 2 tūkst. tonų krovinių, o 12 kartų į keltą buvo pakrauta net 3 tūkst. tonų. Laivą paskutinį kartą krovusios kompanijos duomenimis, per tragiškai pasibaigusią kelionę "Sewol" gabeno net 3 608 tonas svorio.

Dėl kelto katastrofos balandžio 27 dieną atsistatydino Pietų Korėjos premjeras Čun Hon Vonas (Chung Hong-won), o šalies prezidentė Pak Kin Hė (Park Geun-hye) viešai atsiprašė už vyriausybės nesugebėjimą užkirsti kelio nelaimei. Didžiulį tautos pasipiktinimą sukėlė žinia, kad laivo kapitonas ir įgulos nariai vieni pirmųjų paliko skęstantį keltą.