"Tik vienas branduolinis užtaisas į Klaipėdą..."

Rusijos ambasadorius Danijoje Michailas Vaninas pagrasino karalystei branduoliniu smūgiu. TV laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas žiūrovams primena, kad Rusija galėtų paversti JAV “branduoliniais pelenais”. Vienos iš Maskvos radijo stočių 62 procentai klausytojų mano, kad galima panaudoti branduolinį ginklą Krymui apginti. Ir pagaliau Rusijos prezidentas visam pasauliui pareiškia, kad buvo pasirengęs paskelbti branduolinų pajėgų kovinę parengtį, jei kas būtų rimtai pabandęs sutrukdyti aneksuoti pusiasalį.

Yra apie ką pagalvoti. Ypač, jeigu kaip ir šių eilučių autorius, gyvenote Sovietų sąjungoje ir dar atsimenate baimę, kad šaltasis karas gali peraugti į karštąjį. Sovietiniais laikais televizija ir radijas SSSR piliečiams kasdien teigė, kad jų šalis – pati taikiausia ir atsakingiausia visoje planetoje. O neatsakingi karo kurstytojai visuomet gyveno Amerikoje ir iš ten grasino sovietiniam rojui branduoliniu vėzdu.

Apie tai, kad Sovietų sąjunga pirmoji galėtų panaudoti branduolinę bombą, kalbėti buvo nepriimtina. Netgi komunistinė diktatūra turėjo atsižvelgti į visuomenės nuomonę. O ši ją išreiškė formule “kad tik karo nebūtų!” Prisiminimai apie karą buvo dar gyvi, tad paradoksalu, kad militarizuotoje visuomenėje į karą buvo žiūrima neigiamai. Būtent todėl netgi karo Afganistane stengtasi nevadinti karu ir sumenkinti įvykių svarbą. O dar prieš šešerius metus karas su Gruzija buvo sušvelnintai pavadintas „operacija priverstinei taikai“.

Tačiau dabar situacija pasikeitė.

“Į Klaipėdą – ugnis!”

Lengvumas, su kuriuo šiandien Rusijoje aptarinėjama galimybė panaudoti branduolinį ginklą – nuo prezidento iki taksisto – baugina ne juokais. Mano nuomone, tai vienas iš labiausiai pastebimų požymių, kad rusų visuomenė, veikiama valstybinės propagandos, tampa agresyvia ir kartu infantiliška.

“Rusijos tvirtovė”, kurią sukūrė etatiniai propagandistai, negali gyvuoti be priešų. Svarbiausias priešas – JAV, o su juo galima susitarti tik pagrasinus atomine bomba, - tokia, matyt, rusų oficialių asmenų logika. Piliečiai priima jų pasisakymus kaip neginčijamą paskutinės instancijos tiesą.

Rusų valdininkai, Dūmos deputatai ir valdžiai lojalūs karo ekspertai pastaraisiais metais taip dažnai kalbėjo apie taktinio branduolinio ginklo panaudojimą, kad “nedidelio branduolinio karo” idėja stipriai užvaldė dalies rusų protus. Tačiau didelė dalis piliečių, atrodo, net nesusimąsto apie pasekmes. Vieno interneto forumo dalyvis rašo: “Tik vienas branduolinis užtaisas į Klaipėdą – ir NATO apsiramins! Dėl to juk jie nepradės pasaulinio karo?”

Paprasti rusai gali nežinoti apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, tačiau diplomatams ir politikams tai neatleistina.

Pagal šį straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių valstybių užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.

Visą komentarą galite paskaityti čia (rusų kalba)