Svarbiausi 2020 m. užsienio įvykiai. 1 dalis

Portalas Alfa.lt pateikia svarbiausius įvykius, nutikusius per 2020 m.:

COVID-19 pandemija

Ko gero, jau ilgą laiką neturėjome tokio įvykio, kuris taip stipriai pakeistų visą pasaulį. Dar praėjusių metų gruodį žiniasklaidoje nuskambėjus apie Kinijos Uhano mieste prasidėjusią viruso epidemiją, sukeliančią į plaučių uždegimą panašius simptomus, niekas nekreipė labai didelio dėmesio. Tačiau po šio įvykio praėjus metams, COVID-19 tapo kiekvieno mūsų gyvenimo epicentru.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) spalio mėnesio skaičiavimais, šia liga jau yra persirgę 10 proc. pasaulio gyventojų, o dar apie 1,7 mln. mirė.

Dėl koronaviruso pandemijos didžioji dalis pasaulio valstybių buvo priverstos įvesti griežtus karantinus ir apriboti savo gyventojų kasdieninį gyvenimą, o ekonomikos patyrė tokį didelį smūgį, kad atsigavimui prireiks dar ne vienų metų.

Kodėl ši pandemija sugebėjo taip stipriai paveikti pasaulį – priežasčių daug. Kai kurie kaltina prastą pasiruošimą ir politikų baimę imtis drastiškų priemonių, o kiti – neatsakingą pačių gyventojų elgesį ir nenorą pasitikėti ekspertų rekomendacijomis.

Neabejotina, kad šios problemos bus aktualios ir 2021 m., o per šiuos metus sukurtos ir jau platinamos vakcinos tik šiek tiek palengvins pasaulinę kovą su COVID-19 pandemija. 

JAV ir Irano konfliktas

Nors tarp šių valstybių vykstantis diplomatinis konfliktas tęsiasi jau 4 dešimtmečius, tačiau būtent 2020 m. šios dvi valstybės vos išvengė karo.

Sausio 3 d. JAV karinės operacijos Irake metu, buvo nukautas Irano Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimanis. Iranas į šį išpuolį labai greitai atsakė raketų atakomis prieš JAV karines bazes Irake, kurios sužalojo porą dešimčių amerikiečių karių.

Deja, bet šis atviros ugnies apsikeitimas pareikalavo ir pašalinių aukų – sausio 8 d. Teherane per klaidą buvo numuštas civilinis Ukrainos avialinijų lėktuvas, pražudęs visus 176 jame buvusius žmonės. Nors Iranas iš pradžių neigė kaip nors prisidėję prie šio išpuolio, tačiau galiausiai prisipažino padarę „žmogišką klaidą“.

Tačiau įtampa po sausio nenuslūgo. Balandį Persijos įlankos vandenyse keletas Irano greitaeigių katerių ėmė pavojingai manevruoti šalia JAV karinių laivų, kas iššaukė tulžingą Vašingtono reakciją – prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė leidęs „sunaikinti“ priešo laivus, jei pavojingi manevrai nesibaigs. Iranas atsakė panašiais grasinimais.

Nors galiausiai iki vasaros tiesioginės karinės konfrontacijos grėsmė nuslūgo, tačiau JAV įvedė naujas sankcijas Iranui, taip galimai galutinai sužlugdant bandymus diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti Teherano ambicijas pasigaminti branduolinį ginklą.

Šie bandymai kalbėtis dar labiau sumenko, kai lapkritį, galimai Izraelio, buvo nužudytas Irano aukšto rango mokslininkas, vadovavęs šalies branduolinei programai. Į tai Iranas atsakė dar labiau atitoldamas nuo buvusio branduolinio susitarimo. 

Miškų gaisrai Australijoje

Klimato kaita ir šiais metais parodė, kad ji yra ne juokas. Metus pasitikome su naujienomis apie milžiniškus gaisrus Australijoje – būtent čia per virtinę miškų gaisrų išdegė 6 proc. šalies teritorijos ir žuvo per 3 mln. įvairių gyvūnų, taip pat, ugnyje mirė ir 34 žmonės.

Deja, bet tai nebuvo vienintelė visa griaunanti gamtinė nelaimė šiais metais – rekordiniai gaisrai buvo užfiksuoti ir JAV Kalifornijoje, kurioje išdegė 4 proc. valstijos teritorijos, o kitos gamtinės stichijos, kaip tropinės audros, siautė kitose JAV dalyse, Centrinėje Amerikoje ir Pietryčių Azijoje.

G. Floydo nužudymas ir „Black Lives Matter“ protestai

Šie metai pasižymėjo ir socialiniais neramumais. Visame pasaulyje vykę „Black Lives Matter“ protestai bandė atkreipti dėmesį į vis dar gają rasizmo problemą, ypač teisėsaugoje.

Tokio tipo protestai nėra naujiena, o pats „Black Lives Matter“ šūkis yra vartojamas dar nuo 2013 m., tačiau gegužės 25 d. JAV Miniapolio miesto policijos pareigūnams sulaikymo metu nužudžius 46-erių afroamerikietį George‘ą Floydą, visa šalis vėl pasinėrė į masines demonstracijas, kurios kartais išaugdavo net iki riaušių.

Protestuotojai reikalavo nutraukti rasinę diskriminaciją, sumažinti policijos finansavimą ir sutaupytus pinigus skirti socialinėms programoms. JAV ir kitose valstybėse per vasarą įvyko per 450 „Black Lives Matter“ demonstracijų, o kalbos apie galimą policijos žiaurumą persikėlė ir į politinę areną, JAV demokratų partijai iš esmės palaikant šių protestų keliamus reikalavimus. 

"Black lives matter" protestas © SCANPIX

Sprogimas Libano sostinėje Beirute

Kas galėtų pabloginti šalies, kurioje dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų žmonės protestuoja dar nuo 2019 m., o korumpuota valdžia nesugeba susitvarkyti su valstybės valdymu, situaciją? Milžiniškas sprogimas, prilyginamas branduolinės bombos detonavimui.

Rugpjūčio 4 d. Libano sostinėje Beirute tariamai užsidegus sandėliui, kuriame buvo laikoma apie 2750 tonų amonio nitrato trąšų, įvyko milžiniškas sprogimas, nusinešęs 204 žmonių gyvybes, sužalojęs dar per 6,5 tūkst. žmonių, o per 300 tūkst. palikęs be namų, bei pridaręs žalos už 15 mlrd. dolerių.

Sprogimo banga buvo tokia smarki, kad ji buvo juntama Turkijoje, Sirijoje, Izraelyje, Palestinoje ir dalyje Europos, o sprogimo garsas buvo girdimas Kipre, esančiame už 240 km. nuo Beiruto.

Vykdant įvykio tyrimą paaiškėjo, kad iš apleisto laivo konfiskuotos trąšos sandėlyje buvo laikomos be jokių saugumo standartų.

Libano valdžia po šių įvykių paskelbė 2 savaičių nepaprastąją padėtį, tačiau tai nenuramino įsiutusių šalies gyventojų, kurie išėjo į gatves, reikalaudami esamos valdžios atsistatydinimo.

Gyventojų desperacija buvo ypač juntama, kai į šalį atvykus Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, protestuotojai jam įteikė peticiją, prašančią Prancūziją perimti Libano (buvusio šios šalies protektorato) kontrolę. 

Beiruto sprogimo epicentras © SCANPIX

Dingęs ir atsiradęs Š. Korėjos lyderis

Šiaurės Korėja visada garsėdavo šokiruojančiomis ir keistomis naujienomis, kurios labai dažnai pakursto ir interneto vartotojų vaizduotę.

Balandžio 15 d. vykusiose šios uždaros valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo pagerbimui skirtose iškilmėse nedalyvavo jo anūkas ir dabartinis šalies valdytojas Kim Jong Unas.

Šią žinią pasaulio visuomenė pasitiko dviprasmiškai – dalis džiaugėsi, svarstydami ar tik diktatorius netikėtai nemirė, o kiti baiminosi, kad be lyderio likusi branduolinį ginklą turinti šalis gali nugrimzti į chaosą ir tapti pavojinga visam pasauliui.

Kai kurie pradėjo svarstyti ir apie galimas sveikatos komplikacijas, kurios lėmė jau ne pirmą laikiną lyderio dingimą, o dar kiti – galvojo apie galimą perversmą. Taip pat, prasidėjo spekuliacijos apie tai, kas galėtų užimti Kim Jong Uno vietą, gal ypatingą dėmesį skiriant šio diktatoriaus sesei Kim Yo Jong.

Šios spekuliacijos pasibaigė po 20 d., kai Šiaurės Korėja paviešino nuotraukas su gyvu savo lyderiu, dalyvaujančiu kaspino kirpimo ceremonijoje.

(Bus daugiau).