Stebinantis broliškasis Mogiliovas

Girdint nuolatinius pranešimus iš Baltarusijos apie suėmimus, Mogiliove stebina ne tik čia gyvenančių žmonių sugebėjimas išlikti ramiais po to, kai jų valiuta nuo šių metų pradžios nuvertėjo jau 64,3 proc., bet ir egzotiškai atrodantys socializmo reliktai, nebesuprantami žmogui, prie sovietinės santvarkos gyvenusiam tik pirmus septynerius savo gyvenimo metus.

Tvarka yra tvarka

Pirmą kartą išvykdamas į Baltarusiją buvau susitaikęs su mintimi, kad pasų kontrolės pasienyje neišvengsi, nes čia - ne Šengeno erdvė, bet visgi buvau nustebintas, jog reikia pildyti kažin kokias įvažiavimo deklaracijas (kažką panašaus dariau važiuodamas į Kaliningradą, bet jau buvau primiršęs). Kaip Europos Sąjungos piliečiui tai jau atrodo tikrai keistai - juk pasas su biometriniais duomenimis, viza yra, ko dar trūksta?

Kitas nesuprantamos tvarkos pavyzdys - kam viešbučio "Mogiliov" registratūros tarnautojoms reikia palikti ne tik pasą, bet ir sveikatos draudimo polisą? Ir juokingiausia, kad vietoje to gauni tik paprastą baltą lapelį, ant kurio užrašytas kambario numeris, o pakilęs į reikiamą aukštą surandi dar vieną tarnautoją, kuri čia tau duoda raktą... Visiškai neaišku ir kodėl banderoles primenančių lipdukų reikia ne tik ant mineralinio vandens buteliukų, bet ir ant hematogenų, kurie, beje, pas mus kainuoja tris kartus brangiau nei Mogiliove...

Niekas negalėjo paaiškinti ir kodėl kiekvienoje parduotuvėje ar vaistinėje pardavėja ar vaistininkė prieš atiduodama kasos čekį jį būtinai įplėš.

"Nežinau, kodėl yra toks reikalavimas, bet jei to nepadarysiu, galiu gauti baudą", - mielai, kaip ir visi kiti per kelias dienas pakalbinti mogilioviečiai, į man iškilusį klausimą atsakė tame pačiame viešbučio pastate iki 4 val. nakties dirbančios ir gausaus būrio pirkėjų naktį sulaukiančios parduotuvės pardavėja.

Taip pat mielai, bet nelabai tiksliai man paaiškino ir kokią ideologiją diegia bene kiekvienoje įstaigoje ar gamykloje esantys direktorių pavaduotojai kadrams ir ideologiniams klausimams. Esą jie reikalingi tam, kad žmonės geriau dirbtų savo darbą, žinotų, dėl ko stengiasi ir t. t.

Matyt, dirbama sėkmingai, nes, pavyzdžiui, gamykloje "Mogiliovliftmash", iš kurios tikriausiai į kiekvieną sovietmečiu Klaipėdoje pastatytą devynaukštį buvo atvežami liftai, tikrai netrūksta plakatų su skambiais šūkiais apie naują kokybę ar dėkojančių už čia dirbančių žmonių triūsą.

Kitoje gamykloje - platų tekstilės gaminių asortimentą siūlančioje "Mogotex" - netrūksta priminimų, kad reikia laikytis darbo saugos taisyklių, nes dirbančiųjų namuose laukia sugrįžtant sveikų ir gyvų. Yra ir perspėjimų apie AIDS, kuris nemiega. Išsamus informacinis plakatas šia tema kabo ir viešbutyje "Mogiliov". Tikriausiai ne be reikalo, nes naktimis čia tikrai plasnoja plaštakės.

Dar vieną dozę ideologijos, kurią bent jau aš taip supratau, pavyko gauti liepos 2-ąją vykusiame Mogiliovo mero priėmime, skirtame 70-osioms miesto gynybos metinėms bei miesto dienų šventei. Mero kalba buvo gana ilga ir išsami - apie miesto pasiekimus įvairiose srityse. Ir tikrai negali sakyti, kad laužta iš piršto - tomis dienomis, kai teko čia lankytis, buvo atidarytas naujas darželis (gal galėtumėte kas nors priminti, kada tai paskutinį kartą nutiko Klaipėdoje?), naujas medicinos centras. Beje, šiame maždaug dvigubai už Klaipėdą didesniame mieste yra trys futbolo stadionai. Nors ir nesu didelis futbolo mėgėjas, bet man užteko pamatyti "Spartako" stadioną miesto centre, kad pavydžiai nutįstų seilė...

Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad po mero pasisakymo ilgų sveikinimo kalbų estafetę perėmusios broliškų Mogiliovui miestų delegacijos iš Rusijos tikrai nepadaugino girdamos švarą ir tvarką mieste. Nesakau, kad Klaipėda šiukšlina, bet tvarka, Mogiliovo gatvių švarumas man paliko neišdildomą įspūdį. Kaip ir prieš vidurnaktį ar anksti rytais lėtai gatves ar centrinę Sovietų aikštę valančios mašinos.

Galutinai apie ideologiją susivokiau visą šeštadienį centrinėse miesto gatvėse iš garsiakalbių klausydamas labai gražių melodijų apie Mogiliovą, o vakare šalia Buiničsko laukų, kur sovietų kariai 1941-ųjų vasarą net 23 dienas įnirtingai priešinosi fašistams, stebėdamas tokios trukmės fejerverką, kokio Klaipėdoje tikrai nesu matęs. O delegacijos kolegos, tą vakarą buvę arčiau įvykių šiame lauke, sakė, kad ten vyko labai realistiška mūšio imitacija, kurioje dalyvavo karinė technika.

Tiesa, besiskirstant didžiulei miniai žmonių, teko išgirsti repliką: "Jei jau duonos nebeįperkame, tai nors renginių yra."

Apie duonos įpirkimą

Išvažiuodamas pasiskaičiau, kad gegužės 24-ąją Nacionalinis bankas nustatė naują Baltarusijos rublio kursą - jis buvo devalvuotas 56,3 proc, o nuo metų pradžios baltarusiškas rublis oficialiai jau nuvertėjo 64,3 proc. Tačiau tik oficialiai. Viešbutyje esanti keitykla už JAV dolerį siūlė šiek tiek daugiau nei 5 000 rublių.

Tik išsikeitus keliasdešimt dolerių pastebėjau, kaip netoliese stovėję vyras ir moteris suskubo jų nusipirkti. Tada jau paklausiau, kiek jie būtų davę man. Sakė - apie 6 000, bet būtų rizikavę, nes už tai gresia atsakomybė.

Kiek vėliau pavyko sužinoti, kad Baltarusijos įmonės, specialioje biržoje įsigyjančios žaliavos pirkti būtinos valiutos, už dolerį moka jau 7 000 rublių ir daugiau. Tad akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia vis dar nenori įteisinti realaus jos rublio kurso.

Tačiau visa tai - tik sausi skaičiai. Bet jie byloja tai, kad jei dar prieš naujus metus žmogus uždirbdavo 500 dolerių, tai dabar jam nebeliko nė 200. O kur dar tai, kad parduotuvėse nebereguliuojami antkainiai ir net maisto produktų kainos šoko į neregėtas aukštumas. Tad produktų jose dabar tikrai netrūksta.

"Užtat mes jas dabar vadiname parduotuvėmis-muziejais", - sąmojį parodė vienoje tokioje parduotuvėje užkalbintas mogiliovietis.

Jis yra įsitikinęs, kad mes gyvename tikrai geriau, nors aiškinau, kad nemažai tautiečių ne tik drabužius, bet ir ilgai negendantį maistą bei gėrimus, skalbimo priemones, sauskelnes vaikams ar parfumeriją perka Vakarų šalyse, kur žmonės uždirba kelis ar keliasdešimt kartų daugiau.

"O aš iki šiol ne kartą važiavau į Lietuvą pirkti užsienyje pagamintų drabužių, "Martinio" ar kačių maisto, kurie pas jus bene perpus pigesni. Beje, ir kokybė tų pačių importinių prekių pas jus arba Lenkijoje yra žymiai geresnė nei pas mus", - atšovė vyras.

Kad mes gyvename geriau, man tvirtino ir draugiškas kelių policijos patrulis, atskleidęs, jog jo alga siekia 2 mln. rublių (apie 1 000 litų dabartiniu oficialiu kursu).

"Nors brangus miestas ta jūsų Klaipėda - teko ne kartą lankytis, nes varinėjau mašinas į Baltarusiją. Apie Vilnių net nekalbu", - sakė malonusis pareigūnas, pusę savo algos atiduodantis bankui, nes yra pasiėmęs būsto paskolą. Jis sakė, jog anksčiau pareigūnams valdžia kompensuodavo 50 proc. perkamo būsto kainos, tačiau dabar tokios lengvatos nebeliko.

Birželį buvo skelbiama, kad nuo metų pradžios benzinas Baltarusijoje pabrango 77,8 proc. Kuras šiek tiek buvo atpigintas tik po tiesioginio prezidento įsikišimo. Tačiau bent jau lietuvio akiai, jau pirmoje degalinėje už sienos jo kainos atrodo lyg svajonė. Litras A95 benzino - 2,17 lito, dyzelino - 2,14 lito.

Tiesa, kol su šešėline ekonomika kovojanti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, berods, vis dar rengia poįstatyminius aktus, ribosiančius degalų įvežimą lengvųjų automobilių bakuose iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos, mūsų premjerui ne iš gero gyvenimo nusprendė padėti pati kaimyninės šalies valdžia. Ji nuo birželio 11 d. pradėjo riboti degalų išvežimą nustatydama, kad vieną automobilio benzino baką ir dar 10 litrų degalų galima išvežti ne dažniau kaip kartą per penkias dienas, o tai darant dažniau reikia susimokėti muitą. Teigiama, kad po tokio sprendimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gerokai aptirpo eilės.

"Tikrai nekas"

Sėdint ant suolelio Lenino gatvėje, kurios dalis paversta gražiu pėsčiųjų bulvaru, ir nesėkmingai ieškant krizės žmonių veiduose, šalia prisėdo jauna moteris, ėmusi skambinti laikraščio butų nuomos skelbimuose nurodytais telefonais. Vėliau užkalbinta ji paaiškino, jog atvyko su vyru iš Minsko į Mogiliovą, nes jis čia gavo darbą. Anot jos, už prastos būklės vieno kambario buto nuomą mėnesiui Mogiliove prašoma mažiausiai 100 JAV dolerių.

"Minske kainos panašios, bet butą už tokią sumą gali susirasti tikrai geresnį", - sakė ji.

Dar vienas pokalbininkas kiek vėliau papasakojo, jog pernai žiemą, dar iki devalvacijos, už visus apie 60 kv. m ploto dviejų kambarių buto komunalinius mokesčius teko pakloti apie 75 dolerius (apie 180 litų). Atsidėkodamas jam papasakojau, kad dėka to, jog mūsų energetikai šilumai gaminti naudoja už didžiausią kainą Europoje mums parduodamas "Gazprom" dujas, mano mama praėjusią žiemą vien už 50 kv. metrų dviejų kambarių buto šildymą nerenovuotame blokiniame devynaukštyje mokėjo 266 litus arba apie 110 JAV dolerių.

"Na tikrai nekas, bet neaišku, kiek mes mokėsime šią žiemą, po tos devalvacijos. Iki šiol valdžia kompensuodavo apie 70 procentų visų komunalinių išlaidų. O jei dar Putinas mums pabrangins dujas..." - atsiduso pokalbininkas.

Kitą šeštadienį skaitykite:

Mogilioviečiams patinka sovietmečio reliktai
Dėl ko Mogiliovo moterys priekaištauja buvusiam merui?
Ko trūksta Mogiliovo teatrui?
Kaip galima atstatyti miesto puošmeną.
Kas Mogiliove sugrąžina į vaikystę?
Mogiliovo barų darbo ypatumai.
Ką Mogiliovui padovanojo Maskva, nors šie miestai oficialiai ir nesibičiuliauja?