Rusija tikina, kad karo su Ukraina nenori, bet teisėtu prezidentu vadina Viktorą Janukovyčių

08.42 val. Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtas valstybės vadovas, nors jo „autoritetas beveik niekinis“, pirmadienį pareiškė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

D. Medvedevas pridūrė, kad Rusija nepripažįsta naujosios valdžios Kijeve, kuri atėjo po V. Janukovyčiaus nuvertimo – sakydamas, kad valdžios perėmimas buvo atliktas pažeidžiant konstituciją.

Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime D. Medvedevas tiesiogiai nekomentavo Rusijos parlamento praeitą savaitgalį priimto sprendimo leisti prezidentui V. Putinui pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukrainos teritoriją, vystantis abiejų šalių priešpriešai dėl Krymo.

„Taip, prezidento Janukovyčiaus autoritetas praktiškai niekinis, tačiau tai nekeičia fakto, kad pagal Ukrainos konstituciją jis yra teisėtas valstybės vadovas“, – pažymėjo D. Medvedevas.

Rusija suteikė prieglobstį V. Janukovyčiui, kuris praeitą penktadienį pirmąkart pasirodė viešumoje ir surengė spaudos konferenciją pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija pasiruošusi vystyti „daugialypius pagarbius santykius su broliška Ukraina“, tačiau ne su vyriausybe, pakeitusia V. Janukovyčiaus režimą.

„Ukraina mums – ne grupė žmonių, kuri, praliejusi kraują Maidane, užgrobė valdžią, pažeisdama konstituciją ir kitus savo valstybės įstatymus, – rašo premjeras. – Tai visa šalis. Labai įvairūs žmonės. Ukrainiečiai, rusai, totoriai, žydai. Kitos bendrijos, gyvenančios santarvėje.“

D.Medvedevo komentaruose pabrėžiama Rusijoje daugelio palaikoma nuomonė, kad naujoji Ukrainos vyriausybė sudaryta iš kraštutinių nacionalistų, kurie atstovauja tik nedidelei Ukrainos žmonių daliai.

Jo žinutėje taip pat akcentuojama, kad Rusija toli gražu nėra patenkinta V. Janukovyčiaus veiksmais, tačiau Maskva nelinkusi pripažinti naujosios valdžios teisėta dialogo partnere.

Premjeras rašo, jog jeigu V. Janukovyčius yra kuo nors nusikaltęs, tuomet Ukraina turėtų surengti jam apkaltą.

„Visa kita – savivalė. Valdžios užgrobimas. Tai reiškia, kad tokia tvarka bus itin nestabili. Ji baigsis nauju perversmu. Nauju krauju“, – perspėjo D. Medvedevas.

„Rusijai reikia stiprios ir stabilios Ukrainos. Nuspėjamos ir ekonomiškai pajėgios partnerės, – pridūrė jis. – Ne skurdaus giminaičio, visuomet stovinčio su ištiesta ranka.“

Šie D. Medvedevo komentarai buvo paskelbti jo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/#!/Dmitry.Medvedev.

08.35 val. Aštrėjant konfliktui dėl Krymo pusiasalio, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją Janą Eliassoną. Jis asmeniškai įvertins padėtį šalyje ir JT vadovui pateiks pasiūlymus, kaip JT galėtų prisidėti prie įtampos sušvelninimo, praneša agentūra AFP.

Antradienį Kijeve laukiama ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry. Jis sekmadienį pareiškė, kad tolesnės eskalacijos atveju gali neįvykti Sočyje planuojamas G8 viršūnių susitikimas. Gali būti, kad Vladimiro Putino iš viso neliks G8 grupėje, pridūrė J. Kerry. Rusija 1998-aisiais buvo priimta į svarbiausių pramoninių valstybių grupę.

Dėl Rusijos veiksmų Kryme visos G7 šalys sustabdė pasirengimą Sočio viršūnių konferencijai.

NATO pasisakė už tarptautinių stebėtojų nusiuntimą į Ukrainą. Jie būtų pavaldūs JT Saugumo Tarybai arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Jis taip pat pareikalavo Rusijos ir Ukrainos ieškoti taikaus krizės sprendimo. NATO savo ruožtu mėgins daryti įtaką Maskvai per NATO ir Rusijos Tarybą.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V. Putiną „paskelbus karą jo šaliai“.

Po valdžios pasikeitimo Kijeve prieš savaitę didėja įtampa daugiausiai prorusiškose teritorijose Ukrainos rytuose bei Kryme.

Rusija patikino, kad nenori karo su Ukraina. „Mes esame prieš tai, kad kas nors naudotų šią terminologiją santykyje su mums artima Ukraina“, – per valstybinę televiziją pareiškė užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas. Rusija esą darys viską dvišaliams santykiams stiprinti, nes „nuo to priklauso stabilumas Europoje“.

07.58 val. Šią savaitę į Ukrainą vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos atstovai rinkti duomenų, kiek ir kaip skubiai Ukrainai reikalinga finansinė pagalba. Nauja Ukrainos valdžia anksčiau skelbė, kad šalį nuo bankroto išgelbėtų 35 mlrd. dolerių.

Europos Sąjungos (ES) institucijos įsteigė specialią grupę, atsakingą už finansinės paramos Ukrainai surinkimą. Ukrainos valdžia yra skelbusi, kad 4 mlrd. dolerių būtini tuoj pat ir kad tai būtų gryni pinigai.

ES biudžeto komisaras teigia, kad Bendrija galėtų artimiausiu metu skirti Kijevui milijardą eurų. Vis dėlto visos paskolos bei paramos siejamos su TVF reikalavimais Ukrainoje vykdyti griežtas vidaus reformas.

Apie savo ketinimus skirti finansinę paramą taip pat yra pareiškusios JAV ir Kanada, prisidėti kviečiamos Kinija, Japonija bei ES valstybės.

07.57 val. Lietuvos ambasadorius prie NATO sako, kad Aljansas artimiausiu metu neketina panaudoti karinių veiksmų sprendžiant situaciją Ukrainoje. Kaip LRT radijui sako Kęstutis Jankauskas, NATO siekia neramumus spręsti taikiomis priemonėmis ir kviečia Rusiją susilaikyti nuo agresijos. Ukrainos klausimas NATO taryboje bus sprendžiamas ir šiandien.

07.50 val. Prezidentė pirmadienio rytą su Vyriausybės vadovu, krašto apsaugos ministru, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu aptars padėtį Ukrainoje. Susitikime dalyvauti taip pat pakviesti Seimo Europos reikalų ir užsienio komitetų vadovai, Parlamento opozicijos lyderis.

Vėlų sekmadienio vakarą Dalia Grybauskaitė per pokalbį telefonu su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje. Kaip praneša prezidentūra, abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi mobilizuotis ir ieškoti bendrų sprendimų dėl susidariusios padėties.

Prezidentė taip pat perspėja, kad Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę viso regiono saugumui. Savaitgalį Rusijos karių dislokavimas Kryme sulaukė griežtos Europos Sąjungos ir NATO šalių reakcijos. Lietuva į Vilnių konsultacijoms iškvietė ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.

Savaitgalį telefonu kalbėjęsi Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pareiškė, jog Rusijos veiksmai kelia pavojų visam regionui.

07.07 val. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutinka su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymu sukurti Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos vadovaujamą kontaktinę grupę situacijai Kryme tirti. Tačiau Rusijos kariuomenės daliniai, per savaitgalį okupavę Krymą, ir toliau provokuoja Ukrainos kariuomenę.

Sekmadienį vakare, Ukrainos kariuomenei paskelbus visuotinę mobilizaciją, o į V. Putino statytinių Kryme pusę perėjusiam Ukrainos laivyno vadui iškėlus bylą dėl valstybės išdavimo, Rusijos generalinis konsulas Kryme pripažino, kad nebuvo nė vienos Rusijos ar Ukrainos piliečių aukos, apie kurias buvo kalbama kaip apie priežastį į Ukrainą Rusijai įvesti savo pajėgas ginant rusiškai kalbančiųjų teises, kaip tvirtino V. Putinas.

Į neeilinį susitikimą susirinkę NATO gynybos ministrai patvirtino, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę, bei nieko daugiau, išskyrus pareiškimą apie susirūpinimą, nesiėmė. Agresiją Ukrainoje pasmerkė net ir įprastinė Rusijos sąjungininkė Jungtinių Tautų saugumo taryboje Kinija.

Tačiau V. Putinas galų gale atsižvelgė tik į Vokietijos kanclerės A. Merkel skambutį ir siūlymą kurti tyrimo komisiją bei Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos kontaktinę grupę, nors panaši grupė, A. Merkel prašyta Uždniestrės konfliktui spręsti, to padaryti nepajėgi.

JAV, pagrasinusios izoliuoti Rusiją ekonomiškai ir siūlyti šalinti ją iš didžiojo aštuoneto, vis dėlto gavo daugelio Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacijos pritarimą siųsti į Ukrainą tarptautiniu stebėtojus, bet Rusija organizacijoje turi veto teisę.

Tad į Ukrainą vyksta JAV bei Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovai. Abi valstybės 1994 m. Budapešto sutartimi įsipareigojusios saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, kurį, anot A. Merkel, Rusija pažeidė, kai pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.

Kryme Rusijos specialieji daliniai toliau provokuoja Ukrainos kariuomenę mėtydami garsines ir dūmines granatas į Ukrainos karines bazes bei užimdami Ukrainos kariuomenės pastatus bei nuginkluodami ją. Iš Rusijos į Ukrainą ir toliau vežami žmonės dalyvauti mitinguose prieš naująją valdžią Kijeve.