Rusija paskelbė sankcijas Jungtinėms Valstijoms

Atnaujinta 18.22 val.

Ketvirtadienį RF užsienio reikalų ministerija paskelbė JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą.

Į šį sąrašą įtraukti:

Karolina Atkinson (Caroline Atkinson) - JAV prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoja;

Danielis Pfeiferis (Daniel Pfeiffer) - JAV prezidento padėjėjas;

Bendžaminas Rodsas (Benjamin Rhodes) - JAV prezidento padėjėjas;

Haris Ridas (Harry Reid) - daugumos frakcijos JAV Kongreso Senate lyderis;

Džonas Beineris (John Boehner) - JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkas;

Robertas Menendesas (Robert Menendez) - Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas;

Merė Lendriu (Mary Landrieu) - senatorė;

Džonas Makeinas (John McCain) - senatorius;

Denas Koutsas (Dan Coats) - senatorius.

Rusijos URM pareiškė taip atsakanti į JAV sankcijas Rusijai dėl Ukrainos ir Krymo.

Atnaujinta 18.05 val.

Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ketvirtadienį paskelbė dėl krizės Ukrainos Krymo regione išplėsiantis sankcijas vyriausybę remiantiems Rusijos pareigūnams bei šalies bankui, turinčiam ryšių su jais, skelbia "The New York Times".

"JAV šiandien eina į priekį, kaip ir buvome minėję, Rusija sumokės papildomą kainą", - Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į Floridą sakė B. Obama.

B. Obama pranešė, jog pasirašė naują prezidento nurodymą, leidžiantį jam įvesti sankcijas Rusijos pramonės sektoriams, taip pat galimai energetikos išteklių eksportui. Šis žingsnis gerokai padidins ekonominį spaudimą Rusijai.

B. Obamos administracija pirmadienį paskelbė sankcijas septyniems Rusijos pareigūnams, įskaitant kelis artimus prezidento Vladimiro Putino patarėjus, bei asmenims Kryme.

Prezidento pasirašytas nurodymas suteikia teisinį pagrindą bausti su ginklų prekyba susijusias Rusijos bendroves bei pareigūnus, turinčių ryšių su rusų vyriausybe.

Naujos sankcijos, kurios koordinuojamos su, kaip tikimasi, būsimomis Europos Sąjungos sankcijomis, pagilins konfrontaciją tarp Vakarų ir Rusijos.

Atnaujinta 17.00 val.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon) ketvirtadienį pareiškė prezidentui Vladimirui Putinui esąs "labai susirūpinęs" dėl Rusijos ir Ukrainos krizės, skelbia "Reuters".

Pan Gi Munas susitiko su V. Putinu Valstybės Dūmai ratifikavus sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio priėmimo į Rusijos sudėtį ir pereinamojo naujų subjektų integracijos laikotarpio.

"Esu labai sunerimęs dėl dabartinės situacijos, susijusios su Ukraina ir Rusija", - Kremliuje sakė JT generalinis sekretorius.

Ukrainos ir Vakarų šalių vyriausybės tvirtina, kad Rusija iš Kijevo nelegaliai perėmė Krymo kontrolę. Maskva tai neigia, argumentuodama, kad Krymas referendume balsavo už prisijungimą prie Rusijos, nors Vakarai referendumą laiko neteisėtu.

V. Putinas pažymėjo, kad Rusija "palaiko JT pagrindinį vaidmenį pasaulio reikaluose".

"Ir mes labai vertiname jūsų pastangas, pone generalini sekretoriau, sprendžiant galimai egzistuojančias krizes ir tas, kurios egzistavo jau prieš mūsų planetą - teigiamą ir labai efektyvų vaidmenį", - kalbėjo Rusijos vadovas. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo žurnalistai, V. Putinas apie Ukrainą neužsiminė.

Pan Gi Munas ketvirtadienį taip pat susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Penktadienį JT generalinis sekretorius vyks į Kijevą. Anot JT spaudos tarnybos pranešimo, vizitas yra "(Pan Gi Muno) diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama paskatinti visas puses taikiai išspręsti dabartinę krizę, dalis".

Atnaujinta 15.00 val.

Rusija sustiprins šalies karinį kontingentą Kryme siekiant apsisaugoti nuo išorinių grėsmių, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo gynybos viceministrą Jurijų Borisovą, kuriuo remiasi "Reuters".

"Būtina plėtoti karinę infrastruktūrą pusiasalyje, kad Krymas taptų deramu Rusijos Federacijos atstovu bei būtų apsisaugota nuo galimų pasikėsinimų", - sakė J. Borisovas parlamentarams ruošiantis patvirtinti regiono aneksiją.

Pranešama, kad ukrainiečių pasieniečiai Rusijos kontroliuojamajame Kryme pradėjo persidislokavimą į regionus žemyninėje Ukrainoje.

"Mes pradėjome laipsnišką mūsų kariškių perdislokavimą į Chersono ir Nikolajevo teritorijas", - informavo pasienio apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Pavlas Šyšolinas.

Pasak pareigūno, iš pusiasalio jau išvyko apie tūkstantį civilių.

Atnaujinta 10.00 val.

Krymui prisijungus prie Rusijos Federacijos, pusiasalyje pradedami išduoti rusiški pasai.

"Visi Krymo gyventojai, kurie kreipsis į žinybas, gaus pasus, nes jie nuo vakar (antradienio) yra Rusijos Federacijos piliečiai", - trečiadienį agentūrai "Interfax" sakė migracijos tarnybos vadovas Konstantinas Romodanovskis. Jis pabrėžė, kad "procesas prasidėjo". Pirmieji dokumentai jau išduoti. "Šis darbas kiekvieną dieną intensyvės", - teigė pareigūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį su Krymo lyderiais pasirašė sutartį dėl pusiasalio prijungimo. Jis ketvirtadienį turėtų būti ratifikuotas Rusijos parlamente.

Per prieštaringai vertinamą referendumą Krymo gyventojau sekmadienį balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.

K. Romodanovskis nepasakė, kaip bus elgiamasi su tais, kurie nenorės tapti Rusijos piliečiais. Šiuo metu yra "skubesnių uždavinių", - teigė jis.

Atnaujinta 08.20 val.

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) baiminasi, kad Rusiją tęs savo agresyvią politiką ir po Krymo aneksijos.

"Didžiausias mano rūpestis yra, kad tai nesibaigs", - pareiškė A. F. Rasmusenas trečiadienį savo kalboje Vašingtone. Jo vertinimu, Krymas yra tik vienas ilgalaikės Rusijos politikos elementas.

Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio prijungimą prie Rusijos Federacijos Vakarai turi traktuoti kaip "raginimą pabusti". A. F. Rasmusenas pabrėžė, kad Vakarai turi būti budrūs. Jis sakė kalbą garsiajame Brukingso institute.

A. F. Rasmuseno nuomone, ilgalaikis Maskvos interesas gali būti destabilizuoti padėtį Rytų ir Pietryčių Europos šalyse, kad prie Europos neprisijungtų daugiau valstybių. "Tai yra didžiausia grėsmė Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo", - kalbėjo NATO vadovas. Anot jo, Rusija mėgina "pasukti laikrodį atgal".

Maskva esą nori perbraižyti žemėlapį, monopolizuoti rinkas ir pavergti gyventojus. "Ir naudoti jėgą problemoms spręsti", - sakė A. F Rasmusenas. Jis dar kartą paragino Maskvą vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau kartu Aljanso generalinis sekretorius pripažino, kad nėra greitų ir paprastų kelių krizei įveikti. Bet smurtas esą yra paskutinioji priemonė, o ne pirmoji.

Atnaujinta 08.04 val.

Ukrainos vyriausybė planuoja išvesti savo pajėgas iš Krymo. Tai trečiadienį per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje pareiškė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrejus Parubis. Taip pats bus pasirūpinta, kad "kiek įmanoma greičiau" iš Rusijos užimto pusiasalio galėtų išvykti ir karių šeimų nariai.

Vyriausybė Kijeve, be to, prašys Jungtinių Tautų (JT) paramos, kad Krymas būtų paskelbtas demilitarizuota zona. Ukrainiečių kareiviai bus dislokuoti Ukrainos žemyninėje dalyje.

Ukraina taip pat pasitrauks iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), sakė A. Parubis. 1991-aisiais įsteigtai NVS priklauso 11 buvusių sovietinių respublikų.

Pasak A. Parubio, Ukraina įves vizų režimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministerijai jau pavesta imtis atitinkamų priemonių. Vizų režimas bus taikomas milijonams žmonių Rusijoje, turinčių giminių Ukrainoje. Kad galėtų lankytis žemyninėje Ukrainos dalyje, ateityje vizų reikės ir Krymo gyventojams, kurie savo ukrainietišką pasą pasikeis į rusišką.