Rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose buvo didžiausias nuo 1994 metų

Nuo pirmųjų rinkimų į EP 1979 metais rinkėjų aktyvumas nuolat mažėjo. Per pastarąjį balsavimą 2014-aisiais prie balsadėžių atėjo tik 42,61 proc. rinkėjų.

Kartu EP aktualizavo preliminarius mandatų pasidalijimo pagal frakcijas rezultatus. Anot duomenų, Europos liaudies partija (EVP) su 182 vietomis vėl tapo stipriausia frakcija. Tačiau ji prarado 34 vietas. Antrą vietą užėmę socialdemokratai turės 147 mandatus – 38 mažiau nei iki šiol.

Treti su 109 mandatais yra liberalai. Jie iki šiol turėjo 69 vietas. Tačiau EP jau priskaičiavo prie jų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos "Respublika, pirmyn" sąrašą bei vieną Rumunijos partiją, norinčią prie jų prisijungti.

Ketvirta stipriausia jėga tapo žalieji, kurie turės 69 vietas. Iki šiol jie buvo šešti. Žalieji rekordinį rezultatą pasiekė Vokietijoje ir netikėtai trečią vietą užėmė Prancūzijoje.

Mandatų padidėjimas dešiniųjų populistų ir euroskeptikų gretose liko ribotas. Didžiausias jis buvo Tautų ir laisvės Europos (ENF) frakcijoje. Čia mandatų skaičius augo nuo 36 iki 58. Šiai frakcijai, be kitų, priklauso prancūzų dešiniosios populistės Marine Le Pen partija bei Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvinio ksenofobiška "Lega" partija – šios EP rinkimuose savo šalyse užėmė pirmąsias vietas.

Iki šiol 42 mandatus turėjusi frakcija "Laisvės ir tiesioginės demokratijos (EFDD) Europa" turės 54 vietas. Jai, be kitų, priklauso naujoji ES priešininko Nigelio Farage'o "Brexito" partija, laimėjusi rinkimus Didžiojoje Britanijoje.

Aiškių nuostolių patyrė Europos kairieji. Jų frakcija neteko 14 mandatų ir turės jų 38.