Prancūzų tauta stojo ginti šeimas

Daugelis demonstrantų atvažiavo iš kitų Prancūzijos miestų. Jie susirinko Marso lauke prie Eifelio bokšto ir iš ten patraukė sostinės gatvėmis. Manifestaciją surengė Prancūzijos sveikosios politinės jėgos, Katalikų bažnyčia ir šalyje gyvenantys musulmonai.

Trys protestuotojų kolonos, mojuojančios rožinės ir mėlynos spalvos vėliavomis, vaizduojančiomis tėvą, motiną ir du vaikus, susitiko prie Paryžiaus simboliu laikomo statinio, atžygiavusios iš skirtingų rinkimosi vietų sostinėje. Daugelis demonstrantų sukorė ilgą kelią traukiniais ir autobusais iš daugelio šalies provincijų.

Manifestantai reikalavo leisti visuomenei pareikšti savo nuomonę dėl tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo. Kai kurie aktyvistai siūlo surengti nacionalinį referendumą šiuo klausimu ir piktinasi Prancūzijos valdžios mėginimais prastumti reformą, pakertančią visuomenės pamatus.

Įstatymo projektą, leidžiantį tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti vaikus, Prancūzijos Vyriausybė aprobavo 2012 m. lapkričio 7 d. Posėdžius šiuo klausimu Parlamente ketinama surengti iki šių metų sausio pabaigos.

Protesto akcijos prieš tos pačios lyties asmenų santuokas jau vyko daugiau kaip 70 Prancūzijos miestų, jose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.

Pagal komunistinių pažiūrų prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) planą Prancūzijoje iki birželio turi būti įteisintos homoseksualų „santuokos“ ir galimybė įsivaikinti tos pačios lyties poroms. Jis viešai žadėjo, kad daugumą Parlamente turinti jo Socialistų partija priims įstatymą dėl tokių „santuokų“, tačiau vieninga didžiosios tautos dalies pozicija jau privertė deputatus atidėti planus leisti lesbiečių poroms naudotis dirbtiniu apvaisinimu.

Marso laukų parkas prie Eifelio bokšto buvo pilnas žmonių, tačiau buvo nurodomas įvairus demonstracijų dalyvių skaičius. Organizatoriai sakė, kad susirinko milijonas protestuotojų, o policija teigė, kad jų buvo 340 tūkst., tačiau šie skaičiai atrodo įspūdingi netgi prie protestų pripratusioje Prancūzijoje.

„Niekas to nebūtų tikėjęsis prieš du ar tris mėnesius“, - sakė Prancūzijoje žinoma komikė Frižida Baržo (Frigide Barjot), vadovavusi protestuotojams. Per mitingą ji perskaitė laišką, skirtą šalies prezidentui, prašydama atšaukti minėto įstatymo projektą ir pratęsti viešus debatus šiuo klausimu. F.Baržo ir su ja bendradarbiaujančios organizacijos, tvirtai palaikomos Katalikų bažnyčios hierarchų, mobilizavo protestuoti tikinčiųjų šeimas ir konservatyviuosius politikus, taip pat kai kuriuos musulmonus, evangelikus ir netgi homoseksualus, nusistačiusius prieš vienos lyties asmenų „santuokas“.

F.Olando kanceliarija buvo priversta pareikšti, kad protestuotojų buvo „nemažai“, tačiau tai esą nieko nekeičia ir jis toliau bandys proteguoti skandalingąjį įstatymą.

„Prancūzai tolerantiški, tačiau labai prisirišę prie šeimos ir gina vaikus“, - sakė Prancūzijos evangelikų nacionalinės tarybos viceprezidentas Danielis Liechtis (Daniel Liechti), kurio organizacija ragino savo narius dalyvauti eitynėse.

Tradicinės šeimos šalininkai, tarp kurių yra dauguma Prancūzijos religinių lyderių ir visuomenės autoritetų, teigia, kad tokia socialistų sumanyta reforma sukels psichologinių ir socialinių problemų vaikams, jeigu bus leista juos įsivaikinti homoseksualams. F.Olandas visada stengėsi išvengti viešų debatų dėl tokios reformos ir įstatymą bandė prastumti tyliai.

Tos pačios lyties asmenų santuokos yra įteisintos vos 11 šalių, įskaitant Belgiją, Portugaliją, Nyderlandus, Ispaniją, Švediją, Norvegiją ir Pietų Afrikos Respubliką, taip pat devyniose JAV valstijose ir sostinėje Vašingtone.

Prancūzijos tradicinių vertybių gynėjai sulaukė paramos ir iš užsienio. Sausio 12 d. daugiau nei tūkstantis Didžiosios Britanijos katalikų dvasininkų paskelbė protesto laišką dėl planų įteisinti homoseksualų „santuokas“ jų šalyje.

Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ sausio 13 d. pasmerkė Italijos teismo sprendimą prieš tėvą, kuris siekė perimti savo sūnaus globos teises, nes jo motina dabar gyvena su lesbiete „partnere“.

Paryžiuje prastu oru vykusiose demonstracijose dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, tarp jų poros su vaikais, įskaitant mažamečius, kuriuos tėvai vežė vežimėliais arba nešė užsikėlę ant pečių.

Katalikų kardinolas Andrė Vingt-Trua (Andre Vingt-Trois), pradėjęs prieš homosekualų santuokas nukreiptą kampaniją rugpjūtį paskelbtu griežtu pamokslu, pasveikino protestuotojus pietiniame Paryžiaus rajone.

Kaip rodo apklausų rezultatai, homoseksualų „santuokų“ paprasti prancūzai nepalaiko. Dėl tokių apklausų rezultatų įstatymų leidėjai taip pat atsisakė plano leisti lesbietėms naudotis dirbtiniu apvaisinimu.

Protestų organizatoriai teigia ginantys vaikų teisę turėti normalius tėvą ir motiną. Demonstrantų plakatuose ir transparantuose buvo skelbiama „Palaikantys šeimas, o ne homofobai“, „Visi gimę iš tėvo ir motinos“ ir „Tėvystė, motinystė, lygybė“.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius:

Manau, kad šiuo metu ne tik Prancūzijoje, bet ir visose Europos valstybėse bent kiek mąstantys žmonės mato labai labai rimtą pavojų. Juk demografiniai duomenys visoje Europoje yra labai liūdni, gimstamumas visur labai sumažėjęs ir tai nieko gero nežada valstybėms.

Kai nelieka tradicinės šeimos, kuri kuriama vyro ir moters santuokoje, pradeda dominuoti mirties kultūros ženklai. Todėl tai, kas vyko Prancūzijoje, man nebuvo netikėtas reiškinys. Žmonės mąsto, bando atsakyti į klausimus, kur mes einame.

Žinoma, vien tik tai, kad santuokos nebus sudaromos tarp dviejų vyrų ar tarp dviejų moterų, dar visų problemų neišspręs, nes yra daug faktorių, kurie lemia demografinius pokyčius. Bet šitie Prancūzijos visuomenės protestai yra viltingas ženklas, galbūt priversiantis ir kai kuriuos mūsų politikus atsikvošėti.

Mūsiškiai juk kelerius metus pavėlavę nuolat bando pamėgdžioti užsieniečius ir toli gražu ne visada bando įsiklausyti į sveiko proto balsą. Visa tai, kas vyksta aplink mus, o ypač - Europoje, verčia visus žmones susimąstyti, o politikai turėtų mąstyti ir reaguoti dar greičiau, pirmieji turi pastebėti vykstančius reiškinius ir daryti atitinkamas išvadas.

Dieve duok, kad tai pastūmėtų mūsų politikus, mūsų valdžios žmones dar labiau susirūpinti Lietuvos padėtimi, nes Prancūzija yra didelė, o jeigu panašios neigiamos iniciatyvos būtų vykdomos pas mus, tai turėtų pražūtingų padarinių. Šeimos klausimu mūsų valdžios žmonės turėtų būti labai atsakingi.

Kunigas Pranciškus ČIVILIS:

- Ritasi protestų prieš vienalytes santuokas banga per Prancūziją, Italiją, Angliją. Kas nutiko, kad Europos šalių valdžios primygtinai nori įteisinti vienalytes santuokas?

- Gyvenime egzistuoja normos, pagaliau normali žmogaus prigimtis. Noras įteisinti vienalytes santuokas yra visuomenės reakcijos patikrinimas. Jeigu niekas neprotestuotų, vadinasi, būtų žengtas ryžtingas žingsnis įteisinimo link.

- Ar gali vyro ir moters santuoka būti gretinama su vienalyčių asmenų santuoka?

- Jokiu būdu, čia yra Santuokos Sakramento išniekimas.

- Jeigu tos pačios lyties asmenų santuokos būtų įteisintos, ką tai reikštų visuomenei?

- Tai reiškia sugriuvimą. Kad ir ta pati Romos imperija su šūkiu „duokit duonos ir žaidimų“ - ji sugriuvo. Kalbant šia tema, žlugimas yra užprogramuotas.

- Ar valdžios prerogatyva spręsti santuokos klausimus? Juk paskutinį žodį dėl Santuokos Sakramento turėtų tarti Bažnyčia.

- Kristus labai daug kartų minėjo ir šėtoną, ir demonus. Aš manau, kad žmonija dabar lošia su šėtono šachmatais. Ir jis visą laiką mums šachą pakiša, o nuo mato patys turime išsisukti, jeigu veiksime sveika sąžine, sveikomis mintimis. Sakraliniai dalykai savo prigimtimi yra šventi, gyvybė yra šventa, o ne nuosavybė.

- Jeigu vienalytės santuokos būtų įteisintos, savo ruožtu sektų ir įvaikinimo klausimas. Kas užtikrins vaiko teisę augti su tėčiu ir mama?

- Čia toks suirimas būtų, net sunku įsivaizduoti. Paskui savo teises pradės reikšti ir zoofilai, ir kiti.

- Kiek Vatikano žodis yra svarus?

- Vatikanas turi tik moralinį autoritetą, jis gali tik kalbėti.

- Ar mūsų šalyje kada nors gali būti įteisintos vienalytės santuokos?

- Netikiu. Visgi manau, kad sveikas protas nugalės. Kad žmonijos vertybių krizė baigtųsi, kartais reikia skausmingos patirties. Kai neišmoko tėvai, auklėtojai, išmoko gyvenimas, o kai gyvenimas moko - tada labai skauda. Kataklizmai, revoliucijos...

Parengta pagal dienraščius "Respublika" ir "Vakaro žinios"