Didžiosios valstybės išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl kraujo praliejimo, dėl kurio Ukrainos vyriausybė apkaltino ultranacionalistus.
Tai buvo baisiausi neramumai sostinėje po tautos sukilimo, nuvertusio Maskvos remiamą prezidentą Viktorą Janukovyčių praėjusių metų pradžioje. Po jo prasidėjo separatistų sukilimas Ukrainos rytuose.
Šalies premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino ultranacionalistus dėl susirėmimų, kurių metu buvo sužeisti 125 žmonės, šeši iš jų - sunkiai, nurodė Vidaus reikalų ministerija.
"Tuo metu, kai Rusija ir jos banditai siekia sunaikinti šalį, tačiau negali to padaryti fronto linijoje, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos bando atverti antrąjį frontą šalies viduje", - kreipdamasis į tautą sakė A. Jaceniukas.
Savo ruožtu prezidentas Petro Porošenka riaušes pavadino "smūgiu į nugarą" ir pridūrė, kad kaltininkai nusipelnė "griežtos" bausmės.
Europos Sąjunga (ES), Rusija, JAV, Prancūzija ir Vokietija išreiškė susirūpinimą.
"Šiandienos įvykiai kelia didelį nerimą", - nurodė ES užsienio reikalų įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini), kai tuo metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pasmerkė "smurto demonstravimą" Kijeve.
Vašingtone JAV valstybės departamento atstovo pavaduotojas Markas Toneris (Mark Toner) teigė, kad "demokratiškoje visuomenėje nuoskriaudos privalo būti sprendžiamos taikiai ir teisiškai".
Smurtas prasiveržė po to, kai parlamentarai per pirmąjį skaitymą pritarė konstitucinėms reformoms, kurias kritikai pavadino "neukrainietiškomis" dėl Maskvos remiamiems separatistams suteiktų didesnių galių šalies rytuose.
Konstitucinei pataisai pritarė 265 įstatymų leidėjai. Per audringą sesiją kai kurie parlamentarai bandė sužlugdyti balsavimą, kurį jie pasmerkė, kaip prorusišką. Kiti šaukė: "Gėda!".
Reformos priimtos pagal vasarį pasirašytą taikos sutartį, kuriai tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija, paraginusios Kijevą įgyvendinti decentralizaciją iki metų galo.
Už parlamento sienų lazdomis apsiginklavusi riaušių policija susirėmė su protestuotojais. Pasigirdo garsus sprogimas, į dangų pakilo juodų dūmų kamuolys, demonstrantams į saugumo pajėgas paleidus granatas.
Šalies valdžia pranešė, kad Nacionalinės gvardijos narys, 24-erių šauktinis, mirė nuo sužalojimų. Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas nurodė, kad per susirėmimus taip pat buvo sužeistas jo pavaduotojas. Vidaus reikalų ministerija dėl kilusių neramumų apkaltino nacionalistų partiją "Svoboda". Šioji atmetė kaltinimus ir savo ruožtu smurto panaudojimu apkaltino šalies pareigūnus, kurie, pasak partijos, pirmieji panaudojo jėgą prieš protestuotojus.
Valdžia pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl susirėmimų.
Pirmadienį kreipdamasis į tautą P. Porošenka teigė, esą jei parlamentas nebūtų pritaręs konstitucijos pataisoms pagal Kijevo įsipareigojimus, nustatytus per taikos derybas Minske, Baltarusijoje, Ukrainai grėstų pavojus prarasti Vakarų sąjungininkių paramą. Pasak šalies vadovo, būtų didelė tikimybė Kijevui likti vienam su agresoriumi.
Rašyti komentarą