Penktadienį astronomai tikisi išvysti paslaptingą ir itin retą meteorų lietų

Iš kur jie atkeliauja? Niekas iki galo nėra tikras iš kur atskrieja alfa Monocerotidai, štai kodėl mokslininkams jie tokie įdomūs. Šių meteorų motininė kometa niekada nebuvo regėta.

Remiantis jos nuolaužų dinamika, tikėtina, kad Saulę ji apskrieja kartą per maždaug 500 metų.

Paskutinis šių meteorų protrūkis buvo fiksuotas 1995 metais.

Kad kometa egzistuoja žinome tik iš kadaise jos kelyje palikto siauro dulkių tako. Į dulkių kelią Žemė pateko mažiausiai 4 kartus, o tai 1925, 1935, 1985 ir 1995 metais sukėlė ryškius meteorų protrūkius.

Skelbiama, kad šiais metais Žemė prie šių nuolaužų gali priartėti arčiausiai nuo 1995 m.

Šio galimo meteorų srauto protrūkio laukiama lapkričio 22 d. Tačiau visa magija gali trukti nuo 15 iki 40 minučių, nes nuolaužų zona yra siaura (siekia vos apie 50000 km. plotį).

Jei Žemė pataikytų į šią nuolaužų zoną tuomet vos per kelias minutes dangų nušviestų nuo keliolikos iki keliasdešimt šių meteorų (o gal net ir daug daugiau!).

Deja, bet reginį galės pamatyti ne visi

Bene geriausi šansai tai pamatyti bus:

1. Vakarinėje Europoje. Čia geriausio reginio žmonės gali tikėtis likus nedaug laiko iki saulėtekio, lapkričio 22 d. Jiems meteorų lietaus radiantas Monoceros (Vienaragio) žvaigždyne bus sąlyginai aukštai pietinėje dangaus pusėje.

Tad jei gyvenate vakarinėje Europoje ar šiuo metu ten atostogaujate, būtinai pasižvalgykite po dangų, galbūt tapsite, galima sakyti, istorinio įvykio liudininkais.

(Nors Lietuvoje šansai išvysti šiuos meteorus nebus dideli, tačiau pamėginti galima. Lietuvoje ankstyvą penktadienio rytą galimi pragiedruliai, spaus šaltukas, tad jei turėsite laiko pasižvalgykite – gal jums nusišypsos sėkmė).

2. Dangaus stebėtojai rytinėse Šiaurės Amerikos dalyse taip pat galės išvysti šį pasirodymą, tačiau ne tokį įspūdingą.

3. Meteorų lietus pasieks savo piką rytinėje Kanados ir JAV pakrantėje.

4. Pietų Amerikai taip pat prognozuojama tikimybė išvysti šį reginį.

5. Šį fenomeną taip pat gali pamatyti ir šiaurės vakarinės Afrikos dalys.

Visgi, nėra jokios garantijos, kad kažkas iš vis įvyks. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti per pastarąjį šimtmetį stebėtus Monocerotidų protrūkius, o tai reiškia, kad mokslininkai vis dar bando sukurti nuolaužų zonos žemėlapį, informuoja spaceweather.com.

Žemė gali susidurti su ypač tankiu regionu, kas reikštų nuostabų reginį arba gali keliauti per absoliučią tuštumą ir tuomet neišvysime visiškai nieko.

Tačiau tai padės mokslininkams sužinoti kaip dulkės yra pasisklaidžiusios vertikaliai Žemės keliui. Vienu ar kitu atveju bus sužinota šis tas įdomaus ir naudingo.