Pasirodo, neandertaliečiai Europoje išnyko anksčiau, nei manyta

Ankstesnis radioanglinis datavimas rodė, kad liekanos yra 24 tūkst. metų senumo, bet nauji tyrimai šią datą paankstino maždaug 44,2‒40,6 tūkst. metų.

Tyrimas, atliktas mokslininkų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos komandos, buvo publikuotas mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Vienas iš bendraautorių, Oksfordo ir Ekso-Marselio universiteto mokslininkas Thibaut Deviese'as, naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis ir jo kolegos sukūrė geresnį mėginių paruošimo būdą, kuriuo geriau pašalinamos nesusijusios medžiagos, galinčios iškreipti tyrimų rezultatus.

Tiksliai žinoti, kada išnyko neandertaliečiai, būtų kertinis žingsnis, siekiant suprasti jų prigimtį ir gebėjimus, taip pat kodėl jie išnyko, o mūsų protėviai suklestėjo.

Naujas tyrimų būdas taip pat remiasi radioangliniu datavimu, kuris jau seniai yra archeologinio datavimo pagrindas, tačiau mokslininkai patobulino mėginių rinkimą.

Visi gyvi organizmai iš atmosferos ir maisto įsisavina anglį, įskaitant radioaktyvųjį anglies izotopą C-14, kuris suyra bėgant laikui.

Žuvę augalai ir gyvūnai liaujasi įsisavinti C-14, tad nesuiręs jo likutis liekanose atskleidžia, prieš kiek laiko šie augalai ar gyvūnai gyveno.

Tirdami kaulus mokslininkai analizuoja anglį, susidariusią iš kolageno – organinės medžiagos.

„Mes žengėme vienu žingsniu toliau“, – sake Th. Deviese'as. Pasak jo, su liekanomis nesusijusios medžiagos, patekusios iš aplinkos arba su muziejuose naudojamais klijais, gali iškreipti tyrimų rezultatus.

Bandydama to išvengti, mokslininkų komanda ieškojo specifinių amino rūgščių, kurių, jų manymu, tikrai buvo kolageno sudėtyje.

„Patikimas pagrindas“

Tyrimo autoriai taip pat ištyrė palaikus iš kitų dviejų radimviečių Belgijoje, Fons de Forė ir Anži, ir nustatė, kad jie yra panašaus amžiaus.

„Šių Belgijoje rastų palaikų tyrimai yra labai svarbūs, nes jų datavimas yra kertinis, norint suprasti ir apibūdinti neandartaliečius“, – sakė bendraautoris Gregory Abramsas (Gregoris Eibramsas), dirbantis Belgijoje veikiančiame Skladinos urvo archeologijos centre.

„Praėjus beveik dviem šimtmečiams nuo neandertaliečio vaiko palaikų atradimo Anži sugebėjome pateikti patikimą palaikų datavimą“, – pridėjo jis.

Be to, genetinės sekos tyrimai atskleidė, kad neandertaliečio mentė, kuri anksčiau datuota kaip esanti 28 tūkst. metų senumo, yra smarkiai užteršta galvijų DNR. Manoma, kad taip įvyko peties kaulą konservuojant klijais, pagamintais iš galvijų kaulų.

„Datavimas yra svarbiausia detalė archeologijoje. Be patikimo chronologinio pagrindo negalime patikimai suprasti neandertaliečių ir Homo sapiens santykių“, – pridūrė studijos bendraautoris iš Oksfordo universiteto Tomas Highamas (Tomas Hajamas).

Tam tikri akmeniniai įrankiai yra priskiriami neandartaliečiams, ir tai yra laikoma jų kognityvinės raidos požymiu, pasak Daviese'o.

Kita vertus, jei neandartaliečių gyvavimo periodas yra ankstesnis, negu iki šiol manyta, reikėtų iš naujo ištirti paleolito laikų įrankius ir įsitikinti, ar jie tikrai priklauso šiai išnykusiai hominidų grupei, pridūrė Th. Daviese'as.