Pasaulyje plintant pandemijai, JAV ir Rusijos lyderiai susirūpino kosmosu

JAV prezidento pasirašytame įsake nurodoma, kad JAV nelaiko kosmoso „globalios bendrijos“ dalimi, atverdama kelią Mėnulio tyrinėjimams be jokios tarptautinės sutarties.

„Amerikiečiams turėtų būti suteikta teisė užsiimti komerciniais tyrimais, gavyba ir išteklių naudojimu kosminėje erdvėje“, ­­– sakoma įsakyme, pažymint, kad JAV niekada nepasirašė 1979 m. susitarimo, vadinamo Mėnulio sutartimi. Šis susitarimas numato, kad bet kokia veikla kosmose turi atitikti tarptautinę teisę.

JAV kosmosą laiko „teisiškai ir fiziškai unikalia žmogaus veiklos zona“ ir nelaiko jos vieša sritimi. Todėl valdžia planuoja „skatinti tarptautinę paramą išteklių gavimui ir naudojimui kosmose“, skelbiama Baltųjų rūmų puslapyje platinamame dekrete.

Rusai piktinasi dėl kosmoso užgrobimo

Pasirašytas įsakymas papiktino rusų kosmoso agentūrą „Roskosmos“, kuri pavadino šį JAV prezidento įsakymą bandymu užkariauti kitas planetas.

„Istorijoje jau būta pavyzdžių, kai viena šalis nusprendė dėl savo interesų užgrobinėti teritorijas, visi prisimena, kas iš to išėjo“, – rašoma „Roskosmos“ pareiškime.

Rusijos valstybinė korporacija paskelbė atsakymą į D.Trumpo sprendimą, kuriame Amerikos valdžios institucijų veiksmai vadinami bandymais nusavinti kosminę erdvę ir agresyviais planais iš tikrųjų užgrobti kitų planetų teritorijas.

„Roskosmos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas tarptautiniam bendradarbiavimui Sergejus Saveljevas teigė, kad tokie planai kenkia produktyviam bendradarbiavimui.

D. Trumpas pabrėžė, kad JAV nepripažįsta „susitarimo dėl valstybių veiklos Mėnulyje ir kituose dangaus kūnuose“.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dokumentą priėmė 1979 m. Jame teigiama, kad „Mėnulio tyrinėjimas ir naudojimas yra visos žmonijos nuosavybė ir vykdomas visų šalių labui ir interesais“, o valstybės gali tyrinėti Mėnulį ir jį naudoti pagal tarptautinę teisę.

D. Trumpo dekrete teigiama, kad JAV nepasirašė susitarimo ir nelaikė jo veiksmingu sprendžiant Mėnulio ir kitų dangaus kūnų tyrimo klausimus. Be to, JAV atkreipia dėmesį į tai, jog dokumentą ratifikavo tik 18 šalių.

Į kosmosą žvalgosi ne tik amerikiečiai

Tačiau ne vien JAV pačiame pandemijos įkarštyje kiek apleido žemiškus reikalus ir nukreipė akis į kosmosą. Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio pradžioje išplatino informacinį pranešimą apie tai, kad tarp Rusijos ir Burundžio sudarytas dvišalis paktas, kuriuo siekiama užtikrinti saugumą ir bendradarbiavimą kosmose.

Sutarties pavadinimas iškalbingas ­­– „Apie bendro Rusijos Federacijos ir Burundžio Respublikos pareiškimo pasirašymą dėl ginklų neplatinimo kosmose“.

„Vasario 18 d. Bužumburoje ir kovo 27 d. Maskvoje Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministrai S. V. Lavrovas ir Burundžio Respublikos atstovas E. Nibigira pirmieji pasirašė bendrą pareiškimą dėl ginklų neplatinimo kosmose (NPOK)“, – skelbiama puslapyje.

Taip pat platinamas skambus Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas: „Ši iniciatyva, kaip vienintelė skaidrumo ir pasitikėjimo priemonė, įgyvendinama siekiant užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose, tapo reikšmingu politiniu veiksniu, prisidedančiu prie tarptautinės taikos stiprinimo, užtikrinant visiems vienodą ir nedalomą saugumą, taip pat didinančiu valstybių nuspėjamumą ir tvarumą kosmoso tyrinėjimui ir naudojimui taikiems tikslams.“

Burundžio Respublika – nedidelė valstybė Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Burundis yra viena iš skurdžiausių, mažiausių ir daugiausia apgyvendintų šalių Afrikoje. Auginami galvijai, ožkos, avys.

Prasta susisiekimo sistema ir atstumas nuo jūros apribojo ekonomikos augimą. Šalies ekonomika remiasi žemės ūkiu. Tik 13 proc. šalies gyventojų gyvena urbanizuotose vietovėse.

Po 2015 m. rugpjūčio mėnesį vykusių kontroversiškų prezidento rinkimų politinė ir saugumo padėtis šalyje išlieka nestabili.

Šalies valdžia ėmėsi drastiškų priemonių prieš oponentus, sustabdyta daugumos užsienio nevyriausybinių organizacijų veikla, saugumo pajėgos gali sustabdyti ir apklausti užsieniečius. Visoje šalies teritorijoje, ypač sostinėje, išlieka sukilėlių ir saugumo pajėgų susirėmimų grėsmė, smurtinių demonstracijų galimybė, todėl rekomenduojama vengti masinio susibūrimo vietų.

Al-Shabaab teroristų grupuotė viešai pagrasino Burundžiui dėl dalyvavimo Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje, todėl šalyje galimi teroristiniai išpuoliai.

Prasta kriminogeninė aplinka. Šalyje padaugėjo sprogdinimų bei nužudymų dėl politinių priežasčių. Dažni bankų ir valiutos keityklų ginkluoti apiplėšimai. Šalyje plinta maliarija, galimi choleros protrūkiai.